Vakar norėjau nueiti į parduotuvę. Prie darbo yra pigi „Supernet“. Susiruošiau eiti, o Arūnas man ir šypsosi – ją uždarė. Aš taip pat nusišypsau, ir klausiu, ar jam ką nors nupirkti. Jis šypsosi ir tyli. Jei nenori, tai ir nereikia. Apsirengiu ir jau žengiu pro duris, o bendradarbis ir sako: aš rimtai, „supernetą“ uždarė. Tfu, galvoju, kas per nesąmonė. Tik ten nusipirkdavau ką pietums mažiau nei už dešimt litų.
O praėjusią savaitę valgiau desertą kavinėje. Jų kainos prasideda ties šešiais litai, o dar plius arbatpinigiai. Nepamirštam ir arbatos. Galima sutilpti ir į 10 litų, jeigu už draugę mokėti nereikia.
Kad Tave perkūnas iš giedro dangaus. Vietoj „Superneto“ nuėjau į kitą parduotuvę ir išleidau penkiolika litų.
Kad Tave perkūnas iš giedro dangaus. Vietoj „Superneto“ nuėjau į kitą parduotuvę ir išleidau penkiolika litų. Pavalgiau taip, kaip būčiau pasisotinęs tiesiogiai suvalgęs tuos popierinius ir geležinius litus. Nesvarbu, kokia parduotuvė, faktas tai, kad kainos didesnės ir nusipirkti net į namus sveiko maisto yra ganėtinai sudėtinga.
Ot laikai atėjo. Bet žinokit radau išeitį. Gavau į namus suomių tinklo, liaudiškai vadinamo „ėstburgeriu“ (ačiū Šarūnui už pavadinimą), kuponų. Su jais iki pat vasaros galiu nusipirkti „Mega“ dviejų aukštų mėsainio kompleksą su didele skrudintų bulvyčių bei
Beje, žmonės, kreipiuosi į Jus ir sakau, jog čia nėra reklama. Neapsigaukite.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
Studentų BLOG`o narių rašinius galite skaityti čia.