Pasaulis pats savaime nėra nei blogas, nei geras. Jis toks, kokį mes jį susikuriame. Taigi visos jo baimės ir grožiai kyla iš mūsų pačių, iš mūsų darbų, žodžių ir minčių.
Keistais laikais gyvenam. Daugybė žmonių nepatenkinti gyvenimu, uždirbamu atlyginimu, didelėmis kainomis, šeima, valdžia, valstybe, o svarbiausia – savimi. Ne visi tai pripažįsta. Yra žmonių, kurie kaltina visus tik ne save. Ką gi, ne visi esame vienodai išprusę, o galbūt nesąmoningai stengiamės apsisaugoti nuo minties, jog dėl to kas vyksta pirmiausia esame kalti mes patys.
Viename žurnale buvo išspausdinta publikacija ir žmonių buvo klausiama, ar jie yra patenkinti valstybe ir savo gyvenimu, o jei ne, ar jie jaučiasi pajėgūs situaciją pakeisti. Kaip jau numanote, 4/5 apklaustųjų atsakė neigiamai. Neigiamas atsakymas rodo, jog mūsų valstybėje yra dar daug trūkumų ir tai turėtų nuteikti optimistiškai, nes reikia kibti į darbus kuriant geresnę visuomenę.
Tačiau dauguma apklaustųjų teigė, kad jie jaučiasi bejėgiai ir kad nuo jų niekas nepriklauso. Toks požiūris mus visus įsuka į užburtą ratą, pasmerkianti amžiams gyventi problemų liūne, iš kurio kelio nėra.
Susidaro įspūdis, kad visi lietuviai yra kaip nesuaugusios mergaitės, rymančios ant suoliuko ir laukiančios balto žirgo su princu, kuris ją nusiveš į pasakų pilį bei apipils meile ir turtais. Ši problema yra labai plati ir Lietuvos psichologai apie tai galėtų parašyti ne vieną knygą (pvz.: „Lietuvių nepasitikėjimo savimi priežastys ir pasekmės“).
Tačiau aš noriu aptarti viena populiarią lietuvių frazę: „Visi sėdintys valdžioje yra vagys“.
Kiekvienas žmogus šia frazę supranta skirtingai – vieni ją naudoja išreikšti savo sarkazmui ir pasipiktinimui valdžios abejingumu eiliniams žmonėms, kiti ja šventai tiki pažodžiui.
Sovietų sąjungos egzistavimo laikais, kai lietuviai žemdirbiai neturėdavo savo nuosavos žemės, o dirbdavo kolūkiuose, kai žemė, padargai ir derlius būdavo valstybės, tuomet net tarp kunigų, klausančių išpažintį buvo priimta sakyti: „Jie [sovietai] pavogė iš mūsų, tad ne nuodėmė vogt iš jų“. Ir niekam nebūdavo keista, kad kolūkiečiai be niekieno leidimo nugvelbdavo vieną kitą maišą grūdų, kad moterys, dirbančios mėsos kombinate, namo užantyje kasdien parsinešdavo kelias dešras, o degtindariai – kelias degtinės dėžes.
Kaip Jūs manote, kiek valdžioje yra „vagių“?
Vienintelis dalykas iš ko mes vagiame, tai patys iš savęs. Mes esame tik vagių valstybėlė, kuri bando praturtėti ne kurdama, bet ištraukdama iš svetimo kišenės.
Pusė? 80 proc.? O gal ten vagys visi..? Iš tiesų valdžioje esančių (liaudiškai tariant) vagių skaičius yra proporcingas jų skaičiui tarp mūsų. Nustokim tikėti pasakomis ir ieškoti priešų tarp savų. Mūsų valdžios vyrai yra ne ateiviai iš Marso. Jie tokie pat žmonės kaip ir mes. Jie kilo iš tų pačių šeimų, lankė tas pačias mokyklas, dirbo tuos pačius darbus kaip ir mes, ir „mokėsi“ vogti valdant tiems patiems rusams.
Vagiam mes visi: statybininkai iš statybų aikštelių išveža į metalo supirktuves armatūrą (atsakymas, kodėl Jūs tiek daug mokate už naujus butus), budėtojos bendrabučiuose maudosi ir skalbia (atsakymas kodėl studentams tenka brangiai mokėti už bendrabučius ir nelieka pinigų jų remontui), inžinieriai pilasi įmonėse benziną ir jį naudoja savo asmeniniams tikslams savaitgaliais, policininkai vagia iš valstybės imdami kyšius, lygiai kaip ir valdininkai tarnybiniais automobiliais vežioja vaikus į mokyklas, o Seimo nariai moka po 4000 Lt per mėnesį už naują visureigį už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.
Blogiausia, jog visi šie žmonės savo elgesyje nemato nieko bloga, nes atrodo tai – menkniekis, tik menkas savo gyvenimo palengvinimas, pasinaudojimas tarnybine padėtimi. Deja, šie žmonės esame mes – tie 3 milijonai. Galbūt kai kuriems tai ir bus naujiena, bet vienintelis dalykas iš ko mes vagiame, tai patys iš savęs. Mes esame tik vagių valstybėlė, kuri bando praturtėti ne kurdama, bet ištraukdama iš svetimo kišenės.
Tačiau visuomet kažkas ištraukia iš mūsų, ir tos kišenės vėl tuščios. Tuomet mes keikiame visus aplinkui, vadindami juos vagimis, tačiau, užuot gaudę sukčius, vėl kišame ranką į savo artimo kišenę, tikėdamiesi, kad vieną dieną atjos princas, kuris nebeleis niekam mūsų apvogti.
Ar žinote, kada Lietuvoje bus gyventi gera? Tada, kai nustosime iš savęs tyčiotis, ir pradėsime dirbti. Ir tai, jog visi aplinkui mus vagia, nereiškia, jog tokiais tapti reikia ir patiems. Mes privalome prisiimti atsakomybe ir pradėti kurti – šeimą, visuomenę, valstybę – į kurią norėtųsi sugrįžti.
Studentų BLOG`as neriboja tavo laisvės. Jei tu aktyvus studentas, tau rūpi studentiškos aktualijos bei problemos, jei tu fotografuoji, rašai, filmuoji – prisijunk prie mūsų ir aktyviai reikšk savo nuomonę, pasakok apie savo nuotykius, dalinkis patirtimi su kitais studentais.
Studentų BLOG`o narių rašinius ir NeTiks TV reportažų galite rasti čia.
