-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Studijos ir gyvenimas Turkijoje – tarp pasakos ir realybės

Dėl niekam nežinomos priežasties daugumai lietuvių Turkija asocijuojasi su kurortus nutvieskiančia kaitria saule, jūra, šilta it arbata, ir įkyriais vietiniais gyventojais (beje, tik vyrais). Kyla klausimas: kodėl? Gal todėl, kad dažniausiai ten vykstama pailsėti ir spėjama pamatyti tik mažytė dalelė šios didžiulės valstybės kultūros ypatumų.
Gyvenimas Turkijoje
Gyvenimas Turkijoje

Esu įsitikinusi, kad man labai pasisekė, jog teko aštuonis mėnesius praleisti nedideliame miestelyje Kutahya (pagal gyventojų skačių prilyginamas Kaunui) ir pamatyti visą tikrąjį turkišką gyvenimą iš vidaus, t.y., visiškai kitokį nei mes įpratę matyti – be saulės ištisus metus, be jūros, bet su kitais kultūriniais „prieskoniais“.

Kai į viską žvelgi kiek kitaip, iš savosios – lietuviškosios – plotmės, viskas atrodo taip keista, nesuvokiama kol nepripranti. Išvykus taip pasiilgsti permainingo klimato, spoksančių į tave nepažįstamų akių, išvaikščiotų vietinių gatvelių, kavinukių, tikrų kebabų skonio, moterų su skaromis ar tiesiog žmonių šypsenų, laimingo gyvenimo, mandagumo, dėmesio (nesvarbu, kad dažnai jis ir perdėtas) bei kitų smulkmenų.

Taigi šiame straisnyje norėčiau aptarti keletą svarbiausių dalykų apie gyvenimą ir studijas Turkijoje.

Švietimo sistema

Išvažiavau pagal „Erasmus“ studentų mainų programą, studijavau Dumlupinar universitete. Deja, studijos Turkijoje netapo akstinu žavėtis šia šalimi. Visa tai lėmė nemažas pluoštas priežasčių.

Švietimo sistema Turkijoje išplėtota, tačiau, rodos, ne iki galo. Universitetų lygis gali skirtis kelis kartus, priklausomai nuo miesto, finansavimo ir kitų dalykų, todėl verta prieš vykstant tuo pasidomėti. Man teko pabuvoti viename iš prastesnių universitetų (bent aš jį taip vadinu, nors teko girdėti nemažai tai paremiančių vietinių nuomonių – „ten gali įstoti beveik kiekvienas“), esančiu beveik pačiame Turkijos viduryje. Studijų kokybė paliko kiek dviprasmišką įspūdį.

Man iš dalies pasisekė, nes tai buvo ne studijų, o atostogų metai (ko aš ir norėjau). Lietuvoje studijuoju lietuvių filologiją, išvykusi mokiausi anglų kalbą ir literatūrą, todėl dauguma dėstytojų buvo itin nuolaidūs. Taip yra anaiptol ne visur, dažniausiai iš studentų reikalaujama lygiai tiek pat, kiek iš vietinių, kartais net daugiau. Šiais metais situacija kiek pasikeitė, todėl norėčiau pateikti ir kitokią nuomonę.

Rūta, pastaruosius metus studijavusi šiame universitete, teigia, jog „studijos nėra kuo nors išskirtinai geros ar blogos, lyginant su Vilniaus pedagoginiu universitetu (VPU). Ir Turkijoje, ir Lietuvoje dėstytojai susiduria su tomis pačiomis problemomis – technologijų stoka“.

Auditorijose darbas vyksta įprastai, kai kurie dėstytojai kartais panaudoja vaizdinių priemonių, tačiau dažniausiai paskaitos vyksta diskusijų arba dėstytojo teikiamos informacijos konspektavimo būdu.

Naudinga ir įdomu tai, jog kai kuriose paskaitose 50 procentų balo sudaro individualus studento darbas – prezentacija pasirinktu klausimu, t. y., 10-15 minučių kalbėjimas prieš auditoriją (imitacinis paskaitos vedimas dėstytojui padedant).

Taip pat mums kiek neįprasta tai, jog egzaminų sesija trunka tik savaitę, vadinasi, studentas turi išsilaikyti 6 ar net 8 egzaminus per penkias dienas. Tai atrodo kiek klaiku, tačiau naudinga, nes taip skatinamas paskaitų lankymas ir darbas semestro metu.

Asmeninio archyvo nuotr. /Gyvenimas Turkijoje
Asmeninio archyvo nuotr. /Gyvenimas Turkijoje

„Literatūros studijos tokios pat įtemptos kaip ir Lietuvoje. Čia reikia skaityti svetima – anglų – kalba įvairią pasaulio literatūrą. Taip pat teko studijuoti istoriją. Kai kurie dėstytojai prieš užduodant namų darbus sugebėdavo suintriguoti ir taip motyvuoti mokytis ar rinkti medžiagą. Pavyzdžiui, vienas dėstytojas nuolat duodavo skirtingus „raktinius žodžius“, o mūsų užduotis būdavo, naudojant bet kokią medžiagą, juos suprasti, paaiškinti bei būti pasiruošusiam pristatyti paskaitos metu“, – kalba Rūta.

Įdomu buvo sužinoti, ką apie tai mano tikrieji – vietiniai – studentai. Diskutavau su keliais žmonėmis apie švietimo sistemos (univeristetų) problemas Turkijoje. Deja, neteko rasti tokio, kuris būtų patenkintas esama situacija. Bene pagrindinė problema. Kurią jie įvardija – egzaminų laikymo tvarka.

Kaip jau buvo minėta, sesija ten vyksta vieną savaitę, per kurią studentas privalo išlaikyti 4-8 egzaminus (kartais kelis per vieną dieną). Pasak vienos studentės, tai mokymosi procesą padaro itin komplikuotą, nepaisant to, jog semestro metu studijuojama intensyviai, per dieną puikiai išlaikyti kelis skirtingo profilio dalykus, manau, būtų sudėtinga bet kuriam protinguoliui.

Taip pat studentai guodžiasi tuo, jog dažnai dėstytojai nepakankamai ar išvis nepaaiškina, kaip tinkamai pasiruošti būsimam atsiskaitymui. Su šia problema teko susidurti ir man, nes kai kurie dėstytojai, paklausti apie temas, būsiančias egzamine, itin nenoriai aiškino, tik pasakė „mokykis ir išlaikysi“.

Taip pas dažnai iškylanti problema ta, jog jauni žmonės orientuojami ne į praktinių žinių įgyjimą, o į informacijos išmokimą atmintinai, kas, be abejonės, neatneša didelės naudos. Pastaruoju metu Turkijos universitetus užklupo dar viena itin opi problema, t.y., egzaminų, atsiskaitymų atsakymų vagystės. Studentai, suinterestuoti gauti kuo geresnį įvertinimą, sugalvoja įvairiausių būdų, kaip „apgauti“ elektronines sistemas ir į jas „įsilaužti“. Taip randami egzamino užduočių atsakymai, o vėliau – parduodami.

Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Turkijoje, problemų esti įvairių. Dažnas mokinys, baigdamas mokyklą, turi per mažai informacijos apie studijų pasirinkimo, karjeros galimybes, todėl vėliau iš to išsirutulioja didesnės bėdos.

Taip pat, manau, būtina paminėti tai, jog kai kuriuose universitetuose atvykstantiems studentams netgi nesudaroma galimybė klausytis paskaitų anglų kalba. Tokiu atveju vykdomos privačios paskaitos keliems „Erasmus“ studentams, arba tenka eiti (arba neiti) į turkiškas paskaitas. Su logika prasilenkiantys dalykai, mano nuomone, parodo programos neišbaigtumą, tačiau palieku šį klausimą tiems, kas privalo tuo pasirūpinti.

Dar viena dažnai pasitaikanti išvykusiųjų problema – studijuojamųjų dalykų pasirinkimas ir atitikimas lietuviškuosius. Dėl to prieš išvykstant šiuos reikalus būtina aptarti su savo fakulteto koordinatoriumi Lietuvoje, kad vėliau nekiltų kokių nors nesklandumų.

Kalbos barjeras

Kad ir kaip būtų keista, anglų kalbos dažnai nemoka net tie, kurie studijuoja anglų kalbą. Neverta dėl to stebėtis, nes tai atrodo keista tik pirmosiomis dienomis, vėliau prie to tiesiog įpranti, nes to pakeisti neįmanoma. Taigi dažnai kyla įvairių problemų dėl elementaraus susikalbėjimo. Dažniausiai tai pasitaiko mažesniuose miestuose, kur įprastai turistų nebūna, todėl ir vietiniai neturi poreikio mokytis užsienio kalbų. Kad ir kur būtume, būtina išmokti bent pagrindines turkų kalbos frazes: pasisveikinimus, skaičius ir pan., nes tai labai praverčia derantis ir, žinoma, tam, kad neliktum apgautas.

Universituose situacija gali būti labai skirtinga. Studijavau anglų kalbos fakultete, taigi visi dėstytojai angliškai kalbėjo puikiai, tačiau studentų kalbos lygį dažnai buvo galima prilyginti pradedančiųjų (buvo keletas išimčių).

Problema čia dažniausiai slypi mokyklinio amžiaus anglų kalbos mokyme, kur, kaip teigia patys turkai, mokytojai dažnai esti itin nekompetetingi savo dėstomo dalyko atžvilgiu. Anglų kalbos lygis universituose labai priklauso ir nuo pačios įstaigos lygio, taigi lieka tikėtis, jog nuvyksite ten, kur tas lygis bus aukštas, arba teks tiesiog susitaikyti su esama padėtimi, pasitelkti gestų bei turkų kalbos sugebėjimus.

Klimatas

Turkija anaiptol nėra vien tik kurortinė šalis. Oro temperatūra skirtingose šalies dalyse gali būti labai skirtinga. Prie jūros net ir žiemą termometro stulpelis sieka 15 laipsnių, tačiau Turkijos viduryje ar kai kuriuose pakraščiuose svyruoja tarp nulio ir 5 laipsnių. Taigi nevertėtų manyti, jog jei jau vyksti į Turkiją, tai ten visus metus plieskia tropikų saulė ir driekiasi paplūdimiai. Tai labai didelių kontrastų šalis, todėl galime rasti visokiausių netikėtumų.

Finansai

Išvykstantiems studentams mokama stipendija, kurios dydis priklauso nuo universiteto Lietuvoje. Dažniausiai mokama suma siekia apie 300-450 eurų per mėnesį. Dažniausiai tos sumos užtenka pragyventi, kelionėms, tačiau tenka pataupyti.

Gyventi Turkijoje gal kiek brangiau nei Lietuvoje, bet kur kas pigiau nei kitose Viduržemio jūros regiono šalyse, tokiose kaip Ispanija ar Graikija. Maistas ir kitos dažno naudojimo prekės yra pigesnės nei daugelyje Europos valstybių. Be to, dauguma vaisių ir daržovių yra auginami čia, Turkijoje, todėl jie visada švieži ir pigūs.

Prieš vykstant į šią šalį teks gauti vizą (apie 180 lt), jei planuojate būti ilgiau nei 3 mėnesius, nusipirkti bilietus (apie 240-500 lt į vieną pusę) ir nekantraujant laukti. Pagrindinės išlaidos atvykus į šalį tenka leidimui gyventi (angl. living permission; apie 250 lt), buto/kambario nuomai (priklausomai nuo vietovės – apie 150-500 lt), transportui (apie 60-120 lt mėnesiui), maistui ir, be jokios abejonės, linksmybėms ir kelionėms pagal asmeninius poreikius.

Kelionių kainos labai priklauso nuo norų, pavyzdžiui, 2-3 dienų kelionė prie jūros (nuvažiuota apie 600 km, viena diena praleista laive, kita – važinėjantis džipais, nakvynės viešbutyje) kainavo apie 230 lt. Tačiau visa tai priklauso, kurioje Turkijos dalyje esate, kur vykstate ir kas organizuoja kelionę.

Musulmonų keistenybės

Turkija – kontrastų ir kultūros lopšys. Daugybė mums keistų dalykų turkams yra tradicija, įprotis ar tiesiog kasdienybė. Pateiksiu keletą įdomiausių „atradimų” apie šią (ne)pasakų šalį:

Beprotiškas dėmesys panelėms, pasireiškiantis įvairiausiais būdais: replikomis, persekiojimais ir kt. Per daug nesidžiaukite, nes tai pradeda erzinti, ypač turint omenyje jų dėmesio tikslingumą.

„Neskubėk ir būsi pirmas“ arba „Neskubėk ir niekur nespėsi”. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Mano nuomone, didžiausia vietinių gyventojų yda – delsimas (ypač kas susiję su dokumentų tvarkymu) bei vėlavimas beveik visur ir visada.

Beveik kiekvienuose namuose, visose mokyklose, universitetuose (kiekviename kabinete), netgi parduotuvėse ir visose viešosiose įstaigose rasite Mustafa Kemal Atatürk portretą. Jis laikomas Turkijos respublikos įkūrėju bei pirmuoju prezidentu. Ši įžymybė – kiekvieno musulmono idealas. Įdomu, kodėl gi mes neturime tokių didvyrių?

Prieš įeinant į namus, dažnai reikia nusiauti batus ir palikti už durų (beje, jų niekas nevagia).

Labai daug kariuomenės pajėgų (stovinčių su ginklais): miesto centre, prie mokyklų ir pan. Mano nuomone, dažnai tai tik perdėtas saugumo troškulys.

Dažnai siūloma veidus ir rankas atgaivinti odekolonu, kvapniu vandeniu (tai buvo labai keista). Tai daroma namuose prieš einant valgyti, autobusuose, ilgų kelionių metu ir kt.

Vyrai (kaip ir moterys) sveikinadamiesi vieni su kitais paspaudžia ranką ir bučiuojasi į žandus. Tai taip pat normalu, kaip einant gatve įsikibti į parankę ar apsikabinti (ir tai nelaikoma homoseksualumo ženklu).

Pagarba turkų šeimose užima vieną svarbiausių vietų jų gyvenime.

Turkų virtuvė šiandien laikoma tikru meno šedevru. Maistas iš tiesų puikus, tačiau galima rasti tokių restoranėlių, kuriuose parduodami tik sumuštiniai su žarnomis arba beveik kiekviename restorane rasite žarnų sriubos, kuri laikoma tradicine. Skamba ne itin patraukliai, bet jie tai dievina!

Kad ir kiek metų būtų praėję po žymiosios revoliucijos, pakeitusios daugelį dalykų šalyje, vis dar stipriai jaučiamas vyrų dominavimas. Tai galima pastebėti ir bendravime, ir šeimyniniuose santykiuose.

Galima rasti daugybę tik vyrams skirtų kavinukių, kuriose jie tiesiog geria arbatą, žaidžia įvairius stalo žaidimus ir, žinoma, bendrauja. Galbūt dėl to, kad alkoholis ten dvigubai brangesnis nei pas mus, o gal tiesiog dėl kultūros ypatumų, jie neturi alkoholizmo problemų.

Turkai turi didelių bėdų dėl rūkymo. Rūko daug ir visur (išskyrus kavines, restoranus, klubus, kur rūkyti draudžiama).

„Jaunimo gidas“

15min.lt nuotr./Jaunimo gidas
15min.lt nuotr./„Jaunimo gidas“

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius