Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Studijų kreditai: išsigelbėjimas iš bėdos ar kelias į pražūtį?

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įsigalėjus naujai Švietimo ir mokslo ministerijos sugalvotai švietimo reformai dalis aukštąjį išsilavinimą įgyti norinčių jaunuolių sunerimo: siekiant gauti išsilavinimą įrodantį diplomą vien pastangų mokytis gali nepakakti – išaugo tikimybė, kad reikės pakratyti pinigines. Jaunuolių rūpesčiai pradžiugino šalies bankus, tučtuojau ėmusius siūlyti studijų kreditus.

Šiuo metu pasiimti studijų kreditus skirtingomis sąlygomis studentams, neturintiems galimybės savomis lėšomis susimokėti už aukštąjį mokslą, siūlo penki Lietuvoje dirbantys bankai – Švedijos bakas „Swedbank“, norvegiškasis „DnB“, suomių „Nordea“ bei vietiniai lietuviškieji – „Ūkio bankas“ ir „Šiaulių bankas“. Pasiimti paskolas mokesčiui už studijas susimokėti taip pat siūlo ir valstybės garantijas užtikrinantis Valstybinis studijų fondas.

Įvertinus visų įstaigų siūlomas sąlygas kreditams gauti, apibendrinti galima paprastai: įstojęs į aukštąją mokyklą iki šiol skolų neturėjęs studentas, nepajėgus už mokslą susimokėti savomis lėšomis, pasiima paskolą mokesčiui už mokslą padengti, o pastarąją grąžinti pradeda praėjus metams nuo diplomo gavimo, pasirinktam bankui arba Valstybiniam studijų fondui mokėdamas dalines įmokas. Skolai grąžinti skirtingose įstaigose skiriamas laikotarpis nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Skiriasi sąlygos

Valstybinio studijų fondo paskolų skyriaus vedėja Stanislava Eugenija Lapinskienė tikina, kad skirtumus tarp Valstybinio studijų fondo ir šalies bankų siūlomų studijų kreditų pasiėmimo sąlygų lemia pastarųjų komercinis interesas.

„Bankai studentams teikia vartojamąsias paskolas ir numato didesnes palūkanas. Imdamas paskolą iš studijų fondo jaunuolis ne tik įsipareigoja mokėti mažesnes palūkanas, bet ir įgauna visas valstybės garantijas, priešingai nei pasikliaudamas komercinėmis įstaigomis“, – tikino ekspertė.

S.E.Lapinskienės teigimu, paskolas studentai imti gali ne tik norėdami sumokėti už studijas, bet ir pristigę lėšų pragyvenimui. Abi šios paskolos Valstybinio studijų fondo išduodamos kasmet studentams parašius prašymus, todėl pinigus skolintis jaunuoliai gali tik dalies studijų metų mokesčiams padengti. Imantiems paskolą pragyvenimo išlaidoms padengti teikiama galimybė kredito prašyti vos pusei metų.

„Paskolų gyvenimo išlaidoms apmokėti palūkanos gali būti kompensuotos, tačiau ši nuolaida dažniau taikoma socialiai remtiniems asmenims, taip pat našlaičiams ar vieną tėvelį teturintiems studentams. Bankai į šį aspektą neatsižvelgia, todėl jokių palūkanų nekompensuoja. Atėjus laikui grąžinti paskolas, tiek bankai, tiek Valstybinis studijų fondas teikia galimybę atidėti grąžinimo įmokų laiką vieneriems metams“, – skirtumus bei panašumus tarp bankų ir Valstybinio studijų fondo siūlomų sąlygų kreditams grąžinti dėstė specialistė.

Paskolas studentai imti gali ne tik norėdami sumokėti už studijas, bet ir pristigę lėšų pragyvenimui.

Nuo 2009-ųjų rudens teikti paskolas studentams pradėjęs Valstybinis studijų fondas jau pirmaisiais gyvavimo metais išdalijo 2 120 paskolų pragyvenimo išlaidoms padengti, net 2 433 studentai pasirašė studijų kredito pasiėmimo sutartis, 30 studentų gavo fondo įsteigtą kreditą dalinėms studijoms finansuoti – pastarasis suteikiamas per mainų programas užsienyje studijuojantiems studentams.

Praėjus metams, studentų, nutarusių pasinaudoti Valstybinio studijų fondo teikiamomis paskolomis, skaičius išliko panašus: 2010-aisiais gyvenimo išlaidoms padengti suteiktos 2 192 paskolos, studijų kreditas išduotas 3 158 jaunuoliams, pasirašytos 23 dalinių paskolų išdavimo sutartys. Nei studijų mokesčiams, nei pragyvenimo išlaidoms padengti skirtų paskolų fondas neišduoda užsienio universitetuose oficialiai besimokantiems Lietuvos studentams.

Studentai rizikos nejaučia

Patys studentai, už mokslą mokantys iš studijų kreditų gautomis lėšomis, jaudulio įgiję skolą tikina nejaučiantys. Pasak daugumos jų, bankų siūlomos sąlygos kreditams gauti, o vėliau – grąžinti, yra itin palankios aukštąjį išsilavinimą siekiančiam įgyti jaunuoliui, o patys kreditai yra puiki išeitis susidūrus su finansinėmis problemomis.

Štai jau trečius metus prancūzų filologijos mokslus Vilniaus universitete studijuojanti Aušra tikino, kad studijų kreditas buvo vienintelė išeitis jai gauti lėšų mokesčiams už mokslą susimokėti. „Mano studijos per metus atsieina 6 650 Lt. Deja, tokių pinigų neturiu nei aš, nei mano šeima, todėl studijų kreditas buvo vienintelis sprendimas, teikiantis man galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kitos išeities paprasčiausiai nebuvo“, – pasakoja mergina.

Aušra tikina pagalvojusi apie pinigų bankui grąžinimą jokios rizikos nejaučianti. „Kreditui grąžinti sudaromos sąlygos yra išties palankios studentui – bankui mokėti pradėsiu tik praėjus metams nuo studijų baigimo, įmokos bus dalinės, o visą sumą turėsiu grąžinti per 15 metų. Jau dabar turiu darbą pagal specialybę, todėl jaudulio, kad neturėsiu iš ko grąžinti tuos pinigus, nejaučiu“, – teigė ji.

Pasak merginos, nors galimybę suteikti studijų kreditą siūlosi dauguma šalies bankų, pasirinkti vieną jai nebuvo sunku. „Man studijų kreditą suteikia „Swedbank“. Pasirinkimą nulėmė tai, kad jau kelerius metus šiame banke turiu savo sąskaitą, o jo siūlomos sąlygos yra itin palankios“, – sprendimą aiškino ji.

Panašios nuomonės laikėsi ir Mykolo Romerio universitete viešojo administravimo ir vadybos specialybę studijuojanti pirmakursė Laura, kurios pasirinkimą imti studijų kreditą nulėmė noras pasijausti nepriklausomai nuo tėvų.

„Sužinoję, kad man teks mokėti už mokslą, tėvai iškart pasiūlė kompensuoti mano studijas, nes šeima turi tokias finansines galimybes. Tačiau aš jų pasiūlymo nepriėmiau – man nesinorėjo sėdėti „ant tėvų sprando“. Studijos buvo mano asmeninis pasirinkimas, todėl ir susimokėti panorau pati“, – pasakoja mergina.

Imti paskolą iš banko man patarė apie tai nusimanantys draugai, sprendimui pritarė ir tėvai. Sutartį su banku pasirašiau dar rudens pradžioje, tiesa, konkrečių jos sąlygų nežinau, – sakė Laura.

Pasirinkdama, iš kur imti studijų kreditą, Laura tikina nė nedvejojusi – jai mielesnis pasirodė skolinimasis iš banko nei iš Valstybės studijų fondo. „Imti paskolą iš banko man patarė apie tai nusimanantys draugai, sprendimui pritarė ir tėvai. Sutartį su banku pasirašiau dar rudens pradžioje, tiesa, konkrečių jos sąlygų nežinau“, – prisipažįsta studentė.

Paklausta, ar būdama jauno amžiaus ir jau skolindamasi pinigus iš banko nesijaučia rizikuojanti, Laura tikino apie jokią riziką nė negalvojanti: „Nemanau, kad turėsiu problemų grąžindama pinigus. Esu tikra, kad turėsiu darbą ir gerai uždirbsiu, todėl mokėti įmokas bankui man nebus problema.“

Savo įsitikinimus dėl sėkmingos karjeros pirmakursė Mykolo Romerio universiteto studentė argumentavo pažinčių gausa. „Turiu daug pažįstamų, kurie man visada padės įsidarbinti geroje pozicijoje. Žinoma, gyvenime visko gali būti, tačiau turiu tvirtą nuojautą, kad man pasiseks“, – sakė Laura.

Kiek kitokią poziciją studijų kreditų klausimais išreiškė Vilniaus verslo kolegijoje verslo vadybą besimokantis ketvirtakursis Laurynas, paskolą susimokėti mokesčiui už studijas ėmęs iš Valstybės studijų fondo. Vaikinas tikino jokio jaudulio dėl kredito grąžinimo skolindamasis pinigus taip pat nejautęs, tačiau pripažįsta, kad rizikos faktorius taip skolinantis pinigus egzistuoja.

„Paskolos mokesčiui už mokslą man prisireikė tik vienerius metus, tąkart pinigus iš fondo skolinausi, kad galėčiau susimokėti už vieną semestrą aukštojoje mokykloje. Skolinausi tik 2 tūkstančius litų, todėl visai nesijaudinau, kad kažkada pinigus reikės grąžinti. Tačiau jei būtų reikėję imti paskolą mokesčiams už visas bakalauro studijas, kurios atsieina apie 16 tūkstančių litų, ramus nesijausčiau – tai dideli pinigai, todėl grąžinti juos gali būti kur kas sudėtingiau nei atrodo“, – svarstė Laurynas.

Gali nulemti nepriteklių

Pasak Aušros Maldeikienės, studijų kredito pasiėmimas kelia nemenką riziką ir gali nulemti finansines problemas ateityje.

Ekonomikos ekspertė Aušra Maldeikienė prisipažino abejojanti realia studijų kreditų. Pasak jos, ši studentams bankų teikiama galimybė yra nevienareikšmė – nors iš vienos pusės studijų kreditas gali atrodyti išsigelbėjimas iš bėdos, kita vertus, jauname amžiuje įgytos skolos gali lemti vėliau atsirasiančias bėdas.

„Pažvelkime į Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį – ten dažnas mokslus baigęs studentas iškart puola braidyti skolose. Tokia situacija reali ir Lietuvoje – mūsų atlyginimai menki, taigi kaip sugebėti grąžinti susikaupusią skolą ir pačiam pragyventi?“ – kelia klausimą ekspertė.

Pasak A.Maldeikienės, studijų kredito pasiėmimas kelia nemenką riziką ir gali nulemti finansines problemas ateityje. „Studijų kreditus paprastai ima tie studentai, kurie neturi didesnių finansinių galimybių – tikėtina, kad jų tėvų pajamos nėra didelės. Iš tokios šeimos kilęs žmogus, pasiėmęs paskolą studijoms, vėliau nori imti paskolą butui ir jau nebeturi galimybės ją gauti, nes ir taip yra įsiskolinęs. Kita vertus, kreditų prisireikia tiems, kurie turi mokėti už mokslą, vadinasi, kurie prasčiau mokėsi mokykloje. Jei žmonės nuo mažumės nebuvo atkaklūs, yra mažiau galimybių, kad jiems geriau seksis ir darbe, tad kyla dar vienas klausimas, ar jų pajamos bus pakankamos. Kaip jie grąžins skolas, lieka neaišku“, – svarsto ekonomistė.

A.Maldeikienės teigimu, studijų kreditai „prilygsta tiksinčioms bomboms po gyvenimų pamatais“, o jų pasirinkimą lemia menkas tautos finansinis išsilavinimas. „Bankai yra pelno siekiančios organizacijos, kurioms visada turėsi grąžinti daugiau nei skolinaisi. Kaip studijas baigęs jaunuolis, turintis 20 tūkstančių litų skolos, įsivaizduoja savo tolimesnį gyvenimą? Lietuvos ekonomika paremta skurdžiais atlyginimais, o remiantis statistika, tikimybė, kad kilęs iš vieno socialinio sluoksnio jaunuolis perkops į kitą, yra menka, taigi jis bus priverstas nuolat jausti nepriteklių“, – tikina ekspertė.

Paklausta, kokią išeitį siūlytų lėšų už mokslą susimokėti neturintiems, tačiau apie aukštąjį išsilavinimą svajojantiems moksleiviams, A.Maldeikienė tikino nematanti kitos išeities kaip tik mėginti atkreipti valdžios dėmesį. „Reikia vaikščioti į rinkimus ir dėstyti savo poziciją, klausti valdininkų, kodėl per naktis dirbantys tėvai uždirba grašius, kokia ekonomine sistema remiasi Lietuvos valstybė ir kodėl kitose šalyse situacija gali būti kitokia. Kažkodėl išsilavinimo trokštančių jaunuolių, viešai skelbiančių savo poziciją, man neteko sutikti“, – dėstė ekonomistė.

Pasak A.Maldeikienės, studentų Lietuvoje apskritai yra per daug, todėl būtina mažinti aukštųjų mokyklų skaičių. „Žinoma, valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, atsižvelgus į realias Lietuvos galimybes, yra nemažai, tačiau to negana siekiant visuotinės gerovės. Auštąjį išsilavinimą šalyje teikiančių įstaigų yra neabejotinai per daug. Juk viena yra mokytis už pinigus, ir visai kas kita – mokytis už skolintus pinigus“, – teigia ekspertė.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min