Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos, teatro ir kino, šokio, fotografijos ir medijos, dailės, dizaino studijų kryptyse. Muzikos studijų krypties programų (nuolatinė studijų forma) studijų kaina – 14 890 Lt per metus. Pigiausiai (3 228 Lt per metus) valstybei atsieis studijos humanitarinių ir socialinių mokslų studijų kryptyse (išskyrus socialinį darbą, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą).
Universitetuose brangiausiai kainuojančios bakalauro studijos – pilotų rengimas ir muzika. Pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kaina – 18 162 Lt. Pigiausios – humanitarinių ir socialinių mokslų studijos (išskyrus filologiją, psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą), kurių kaina – 3 892 Lt.
Norminės studijų kainos nustato maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš biudžeto valstybės finansuojamo studento vienerių metų studijoms padengti. Aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnę arba mažesnę studijų kainą nei norminė. Valstybės finansuojamas studentas, besimokantis valstybinėje aukštojoje mokykloje, neturi mokėti jokių papildomų įmokų, net jei aukštoji mokykla yra nustačiusi aukštesnę studijų kainą nei norminė. Dviejų metų praktika atskleidė, kad valstybinės aukštosios mokyklos, nustatydamos studijų kainas, lygiuojasi į normines.
Palyginti su 2009 metais pirmakursių studijų kainos šiemet ir pernai sumažėjusios. Tai lėmė sumažinta bazinė mėnesinė alga, pagal kurią skaičiuojami dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai.
Norminę studijų kainą sudaro dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai, išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms, išlaidos studentams skatinti. Didžiausią norminės studijų kainos dalį (70–80 proc. studijų krepšelio) sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams.
