Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sudarytos VGTU ir ŠU tarybos – naujas tarybas jau turi daugiau kaip pusė universitetų

Šiaulių universiteto stendas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Šiaulių universiteto stendas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Universitetų valdymo pertvarka perkopė per pusę – naujas tarybas turi devyni iš 14 valstybinių universitetų.

 Nauji kolegialūs valdymo organai suformuoti dar dviejuose universitetuose. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybų narius, paskelbtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto tarybų sudėtys.

Naujosios tarybos sudaromos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarybą sudaro 11 narių. Švietimo ir mokslo ministras kartu su VGTU senatu į tarybą paskyrė UAB „Traidenis“ generalinį direktorių Sigitą Leonavičių. Penki tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai UAB „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius, AB Ūkio banko tarybos pirmininkė Edita Karpavičienė, UAB „Jungtinės Pajėgos“ direktorius Algirdas Kaušpėdas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius Gintautas Kvietkauskas ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Dar penkis tarybos narius išrinko universiteto bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė atstovybės prezidentą Vilių Morkūną, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Medžiagų atsparumo katedros profesorių Romualdą Kliuką, Kelių katedros vedėją Alfredą Laurinavičių ir Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėją Artūrą Kaklauską, o administracija ir
kiti darbuotojai – Studijų prorektorių Alfonsą Daniūną.

Šiaulių universiteto taryba susideda iš 9 narių. Švietimo ir mokslo ministras kartu su ŠU senatu į tarybą paskyrė VŠĮ Šiaulių universiteto gimnazijos direktorių Juvitą Giniotį. Keturi tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai UAB „Šiaulių plento grupė“ generalinis direktorius Alfonsas Armalas, UAB „RUVERA“ direktorius Arūnas Rupšys, Biologijos ir molekulinės medicinos instituto Belgijoje bei Briuselio laisvojo universiteto mokslinis bendradarbis Jaunius Urbonavičius ir UAB „Baltik vairas“ valdybos pirmininkas, direktorius Dirkas Zwickas. Dar keturis tarybos narius delegavo universiteto bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė atstovybės prezidentą Klaidų Palikevičių, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentą Stasį Tumėną ir Socialinių mokslų fakulteto dekaną Gintarą Šaparnį, o administracija ir kiti darbuotojai – Infrastruktūros prorektorių Donatą Jurgaitį.

Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarybai, į 5 vietas buvo pasiūlyti 35 asmenys, o į 4 vietas Šiaulių universiteto taryboje sulaukta 22 kandidatūrų.

Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.

Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.

2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos – 14 universitetų ir 13 kolegijų. Visas pertvarkos procedūras jau yra užbaigusios 8 valstybinės aukštosios mokyklos – 5 universitetai ir 3 kolegijos. Tai Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Žemaitijos kolegija ir Panevėžio kolegija.

Naujos tarybos suformuotos 15-oje valstybinių aukštųjų mokyklų – 9 universitetuose ir 6 kolegijose. Naujus statutus turi 15 aukštųjų mokyklų – 11 universitetų, 4 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 10 aukštųjų mokyklų – 6 universitetai ir 4 kolegijos. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą yra pakeitusios 10 aukštųjų mokyklų – 7 universitetai ir 3 kolegijos.

Apie aukštųjų mokyklų tarybų formavimą ir išorinių narių rinkimą daugiau informacijos galima rasti čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min