Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus: „Ketvertukininkams ne vieta universitete“

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusėjo 1-osios išvakarėse Klaipėdos universitete surengta kasmetinė Lietuvos studentų sąjungos asamblėja. Joje dalyvauti pakviestas švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus atvirai dėstė šalies aukštojo mokslo spragas. Pažėrė ir idėjų, kaip jas įveikti.

 – Netrukus iš stojančiųjų  į universitetus ketinama reikalauti nustatyto minimalaus balo. Ar tai iš prasčiau besimokančių mokinių neatims vilties kada nors vis dėlto įgyti aukštąjį išsilavinimą?

– Studentas turi būti pasirengęs studijuoti. O dabar matome, kaip mokyklos ketvertukininkas, vos ne vos pabaigęs vidurinę mokyklą pačiais minimaliausiai balais, veržiasi į universitetą. Gal jam reikėtų pasidėti tvirtesnį pagrindą studijoms aukštojoje mokykloje. Šioje situacijoje mes turime pagalvoti apie alternatyvius kelius, patekti į aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra paplitęs dualinis aukštasis mokslas – sistema, kuri skatina iš profesinių mokyklų atėjusius žmones siekti aukštesnių profesinių kompetencijų. Mes apie tai kol kas, deja, nekalbame.

– Naujovę dėl minimalaus stojimo balo planuojama priimti kartu su rengiamomis   Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis. Kokius iššūkius akademinei bendruomenei jos numato?  

– Svarbiausia  aukštosioms mokykloms nustoti ruošti specialistus, kurių darbo rinkai nereikia. Esame numatę įtvirtinti sutartis tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų dėl specialistų planavimo ir studijų krypčių. Tikimės, kad aukštosios mokyklos nusistatys sau tam tikras veiklos kryptis, nesistengdamos dubliuoti viena kitos, o priešingai –  stiprindamos studijų kokybę tose srityse, kur jos yra stipriausios.

Krepšelių metodika, kuri buvo įtvirtinta, padarė priešingą efektą. Ji skatino skaidyti jėgas ir dekoncentruoti jas, siekiant pritraukti kuo daugiau lėšų. Bet nebūtinai į aukštąją mokyklą pritrauktos lėšos garantuoja studijų kokybę. Tai garantuoja studijų aplinka, personalas, studentų pasirengimas studijuoti ir kiti dalykai. Ir mes tai norime įtvirtinti įstatymu.

– Studentų Lietuvoje sparčiai mažėja. Kokią išeitį matote šalies Alma Mater?

Yra taktinių uždavinių, kuriuos sprendžia kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Bet šiandien labai svarbi yra strategija valstybiniu mastu. Kalbėdami apie aukštojo mokslo viziją, mes turime būti labai konkurencingi ne tik Lietuvoje tarpusavyje, bet ir Europos aukštojo mokslo erdvėje. Turime būti tarptautiški visais požiūriais. Turime pritraukti tarptautinius studentus ir dėstytojus. Būtina stiprinti savo mokslo kokybę ir garantuoti geras studijų sąlygas savo studentams.

 – Ar Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasirengusios savo studijų kokybe konkuruoti su užsienio universitetais?

– Tarptautinis studentų pritraukimas pirmiausiai leidžia patiems universitetams sustiprinti savo veiklą. Tie, kas dirba su studentais, atvykusiais iš svetur, puikiai žino, kad pasirengimo dėstyti yra žymiai daugiau, nei dirbant su Lietuvos studentais. Ir atsakomybė žymiai didesnė. Mes  esame įpratę, kad prieš svečią norime pasirodyti geriau. Ir atvykusieji studentai yra tie, kurie gali palyginti, ar mūsų aukštojo mokslo kokybė yra gera. Jei jie matys, kad Lietuvoje nėra ką veikti, jie nevažiuos.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min