Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus: „Nėra reikalo važiuoti į kažkokią Didžiąją Britaniją, vargti ten ir mokytis abejotinuose universitetuose“

XII tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos“
Gedimino Bartuškos nuotr. / XII tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Studijos“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Parodoje „Studijos 2014“ surengtoje konferencijoje pranešimą skaitęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus įspėjo būsimus studentus, kad ne visi užsienio universitetai gali pasigirti geru vardu ir pasiūlyti aukštos kokybės studijas.

„Nėra reikalo dabar rašyti paraiškas ir važiuoti į kažkokią Didžiąją Britaniją, vargti ten ir rinktis studijas abejotinuose universitetuose. Žinokite, kad ten universitetai irgi labai įvairūs, ypač Didžiojoje Britanijoje. Yra gerų, apie kuriuos girdime kasdien: tai – Kembridžas, Oksfordas, Bristolis, Edinburgas. Tačiau tame pačiame Edinburge yra iš koledžo virtęs universitetas, kurį patys britai vadina „New university“ – atkreipė dėmesį viceministras.

Internetu gavęs klausimą apie Danijos aukštąsias mokyklas R.Vaitkus patarė atidžiai susipažinti su universiteto pasiekimais, reitingu tarptautinėje vertinimo lentelėje, žinomumu ir pan.

„Danijoje yra ir labai gerų aukštųjų mokyklų, ir prastesnių. Kartais vidutinio lygio mokyklos ten prastesnės už mūsų. Reitingai irgi ne visada viską pasako, nes 40 proc. reitingo sudaro pasaulinis žinomumas. Natūralu, kad mes mažiau žinomi tarptautinei erdvei“, – svarstė viceministras.

Studijų mugės svečius jis ragino neapsigauti. „Jei norite važiuoti į užsienį studijuoti, pirmiausia reikėtų rinktis kokybiškas studijas. Tačiau Lietuvoje studijuodami pagrindines studijas jūs turite galimybę išvažiuoti dalinėms studijoms į užsienio šalis“, – į konferenciją gausiai susirinkusiems būsimiems studentams priminė R.Vaitkus.

Žinokite, kad ten universitetai irgi labai įvairūs, ypač Didžiojoje Britanijoje.

Kasmet apie 2,5 tūkst. Lietuvos studentų išvažiuoja į užsienį – dažniausiai vienam semestrui. Dar maždaug tūkstantis jaunuolių išvyksta atlikti praktikos.

Lietuviams sudaromos galimybės studijuoti ne tik ES narėse, bet ir kitose Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse: Norvegijoje, Turkijoje, Šveicarijoje ir t.t.

Be to, Švietimo ir mokslo ministerija turi specialų fondą studijų mainams ir tokiose šalyse kaip Kinija.

„Jūs turbūt žinote, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo susitarta dėl „Erasmus+” programos, kuri atveria galimybes studijuoti Singapūre, Pietų Korėjoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje ir t.t.“, – atkreipė dėmesį R.Vaitkus.

Specialistai prognozuoja, kad mažiau nei per dešimtmetį – iki 2020-ųjų – smarkiai išaugs kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų skaičius: jis sieks apie 7 mln., o bendras studijuojančiųjų pasaulyje skaičius per du dešimtmečius išaugs keturis kartus – iki daugiau nei 400 milijonų.

Nuo 1987-ųjų veikiančioje „Erasmus“ mainų programoje iki šiol dalyvavo apie 3 mln. studentų ir trečdalis milijono dėstytojų, kitų mokslo darbuotojų.

Manoma, kad pasinaudojus „Erasmus+“ programa per ateinančius septynerius metus apie 4 mln. europiečių galės studijuoti, atlikti praktiką, mokytis arba būti savanoriais užsienyje – nebūtinai Europoje.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min