Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilma Čereškienė: švietimo ir kultūros centrai išsaugo jaunimą provincijoje

Vilma Čereškienė
Gretos Skaraitienės nuotr. / Vilma Čereškienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Miestiete save vadinanti Vilma Čereškienė beveik 5 metus gilinosi į provincijos realijas – rengė laidas apie kaimą ir įdomiausius vietos gyventojus. Moteris mano, kad jaunimą Lietuvos provincijoje išsaugoti vien darbo vietų neužtenka – reikia ir sutvarkytos infrastruktūros, kultūros ir mokslo įstaigų.

Vilma kartu su vyru Kęstučiu jau 14 metų gyvena užmiestyje, Vilniaus rajone. Nors moteris mano, kad jos šeima gyvena labiau provincijoje, nei mieste, tačiau bendravimas su kaimynais išlieka „miestietiškas“.

„Šiuo atveju elgiamės labiau kaip miestiečiai. Pastebėjau, kad kaimo bendruomenėse žmonės yra labai artimi – pagelbėja vieni kitiems ištikus bėdai, kartu rengia šventes. Bendruomenių narius sieja noras turėti bendrus kultūros namus, bendras susibūrimo vietas. Žmonės pažįsta kaimynus, žino, kaip jie gyvena, nuoširdžiai tuo domisi. Tai man atrodo labai smagu, nes miesto gyventojai to neturi“, – sako šiuo metu „Žinių radijuje“ laidas vedanti V. Čereškienė.

Laidų vedėjos manymu, didmiesčiuose dirbantys ar gyvenantys žmonės yra persisotinę bendravimu, todėl natūralu, kad jiems kyla noras pabūti vieniems.

„Miestuose vyksta intensyvus bendravimas dėl didelės žmonių koncentracijos darbo vietoje, viešajame transporte, renginiuose, poliklinikose, valdiškose įstaigose. Kaime tokio bendravimo mažiau, žmogus rečiau atsiduria tūkstantinėse miniose, todėl provincijos gyventojai vieni su kitais bendrauja noriau, šilčiau, nuoširdžiau“, – įsitikinusi moteris.

Pasak V. Čereškienės, provincijos gyventojų bendruomenėse verda intensyvus gyvenimas, kuris dažniausiai atneša ir džiuginančių, apčiuopiamų rezultatų. „Karts nuo karto pasižiūriu „Duokim garo“ ir susimąstau: iš kur Lietuvoje tiek daug šokančių, grojančių ir dainuojančių žmonių? Jie taip pat lanko įvairius kursus, mezga, neria, velia vilną. Bendruomenės yra įkūrusios įvairus verslus – tokių pavyzdžių yra ne po vieną ir ne po du“, – sako pašnekovė.

Susiburia centruose

Laidų vedėja mano, kad kaimų ir mažesnių miestelių gyventojams yra labai svarbios susibūrimo vietos, kuriose galima keistis idėjomis, įgyti žinių, praplėsti akiratį. Dabar Lietuvoje steigiami daugiafunkciai centrai, kurie dažnai po vienu stogu talpina darželį, mokyklą, biblioteką, muziejų, ambulatoriją. Tokiuose centruose užsiėmimų randa tiek jaunas, tiek senas: mokosi, sportuoja, lanko įvairius būrelius, kursus.

„Tokie centrai yra be abejonės reikalingi. Kaimo vietovėse yra reikalingas bet koks judėjimas ir bet kokia gyvastis. Tai, kad išmintingi senoliai ateina į mokyklas ir lanko užsiėmimus, bendrauja tarpusavyje ir su jaunimu – tik į naudą“, – įsitikinusi V. Čereškienė.

Daugiafunkciai centrai Lietuvoje steigiami Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva šiuo metu Lietuvoje kuriasi 75 tokie centrai.

Pašnekovės manymu, tokie kultūros ir mokslo centrai gali padėti provincijoje išlaikyti jauną žmogų ir apsaugoti jį nuo emigracijos. „Jauniems žmonėms reikia infrastruktūros, galimybės užsidirbti ir oriai auginti savo atžalas. Jiems reikalingos mokyklos, poliklinikos, bibliotekos, kultūros centrai“, – vardija laidų vedėja.

Juda teisinga linkme

V. Čereškienė teigia, kad labiausiai Lietuvos kaimą pažino kurdama laidą „Tarp miesto ir kaimo“: įgijo nepamainomos patirties, pažino Lietuvą ir atokiausius jos kampelius, į kuriuos pati nebūtų užsukusi.

„Tai buvo labai vertingi pažinimo ir patyrimo metai. Mes niekada neieškojome asocialių šeimų, laidos tikslas buvo parodyti gerus pavyzdžius. Bendravau su daug gabių, darbščių, talentingų, išprususių žmonių. Bendravau su išeiviais ir tais, kurie gimė kaime, baigė mokslus mieste ir grįžo į gimtines bei su tais, kurie nebuvo išvažiavę iš savo gimtųjų vietų. Sužinojau apie verslus, kuriais iki to laiko nebuvo kilusi mintis pasidomėti, pavyzdžiui, sliekų auginimą“, – prisimena pašnekovė.

V. Čereškienės laidos apie kaimą pirmą kartą televizijos eteryje atsidūrė 2007 m. Tuomet, anot pašnekovės, žiniasklaidoje trūko naujienų apie provinciją – tą liudijo ir aukšti laidos reitingai.

Save miestiete laikanti V. Čereškienė tvirtina, kad laidos apie kaimą kūrimas jai buvo smagus iššūkis: „Visi stebėjosi, pirštą suko prie smilkinio, tačiau man neįdomu dalyvauti projektuose, kuriuose aš viską žinau.“

Laidų vedėjos teigimu, ateityje Lietuvos kaimas neišvengiamai keisis, modernės, jame kursis nauji verslai, bus statomi nauji kompleksai. „Kadangi esame Europos Sąjungoje, visi procesai koreguojami, judame teisinga linkme. Ar už modernų, gražų ir gyvuojantį kaimą, išlaikantį tapatybę, nacionalines vertybes. Tegu jis būna modernūs, bet tegu būna mūsų“, – linki V. Čereškienė.

 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min