Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas tik šiais metais pasiekė 2008 metų lygį

Vilniaus savivaldybės pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilniaus savivaldybė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus miesto savivaldybė palaiko šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės išsakytą poziciją – Lietuvos savivaldybės tapusios situacijos įkaitėmis ir valstybė ant jų pečių yra perkėlusi didelę finansinę naštą.

Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas savivaldybėms donorėms, kurios dėl ydingos finansų politikos kasmet didina savo biudžeto deficitą ir finansinius įsiskolinimus, nes didžioji dalis šių savivaldybių pajamų į jų biudžetą taip ir nepatenka. Pavyzdžiui, Vilniuje dirbantys žmonės 2013 metais sumokėjo 1,9 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis vilniečių sumokamo GPM – 362 mln. Lt.

Todėl svarstant savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, turėtų būti atsižvelgta į realias Lietuvos savivaldybių išlaidas bei poreikius ir priimti kardinalūs sprendimai, kurie situaciją spręstų iš esmės. 

Biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiuo metu siekia 2,1 tūkst. Lt., Kaune – 2 tūkst., Rygoje – 3,5 tūkst., Taline – 3,9 tūkst., Varšuvoje – 7 tūkst. Lt.

Apie Lietuvos savivaldybių finansinę situaciją galima spręsti ir lyginant Lietuvos savivaldybių bei kitų regione esančių savivaldybių vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, kurios yra gerokai mažesnės. Pavyzdžiui, biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiuo metu siekia 2,1 tūkst. Lt., Kaune – 2 tūkst., Rygoje – 3,5 tūkst., Taline – 3,9 tūkst., Varšuvoje – 7 tūkst. Lt.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat sutinka, kad viena pagrindinių savivaldybių skolų susidarymo priežasčių yra skolinimasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, kurie yra itin svarbūs miestų plėtrai ir infrastruktūros gerinimui. Tačiau šiems projektams įgyvendinti savivaldybėms savarankiškų lėšų nepakanka. 

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 iki 2011 metų prie kelių infrastruktūros gerinimo įgyvendinant įvairius projektus prisidėjo 42 proc. lėšų, kurių didžioji dalis buvo skolintos. Bendra šių projektų vertė siekė 278 mln. eurų: 145,6 mln. eurų (52 proc.) sudarė ES lėšos, 116 mln. eurų (42 proc.) Vilniaus miesto savivaldybės ir 16 mln. eurų (6 proc.) – valstybės lėšos. 

Viena pagrindinių savivaldybių skolų susidarymo priežasčių yra skolinimasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, kurie yra itin svarbūs miestų plėtrai ir infrastruktūros gerinimui.

Nors lėšų poreikis įgyvendinant įvairius ES projektus kasmet auga, o finansiniai įsiskolinimai didėja, tik šiais metais, Vyriausybės teikimu, Seimas patvirtino ir Vilniuje Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis padidinta nuo 42 iki 48 proc. Net ir padidinus Vilniui tenkančią GPM dalį, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas pasiekė tik 2008 metų biudžeto lygį. 

Kad ydingas finansų planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m., pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“:  „Per keletą pastarųjų metų didėjantis valstybės pajamų nesurinkimas  buvo lokalizuotas iš valstybės į savivaldybių lygmenį, pirmiausia, dėl biudžeto dokumentuose pervertinto gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Toks valstybės pajamų nesurinkimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą“. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min