Vilniaus meras pabrėžė, kad miestas yra atviras investicijoms ir ilgalaikiam bendradarbiavimui.
Merai ir „Enercity“ vadovai daugiausia kalbėjosi apie energetikos projektus ir jų vystymą. Delegacijai buvo pristatyta informacija apie esamą Vilniaus šilumos ūkį ir jo vystymosi perspektyvas iki 2020 metų – kuo daugiau šilumos pagaminti iš vietinio biokuro ir taip sumažinti šilumos kainas.
Šiuo metu pagrindinis šilumos tiekėjas bendrovė „Vilniaus energija“ naudoja 13 proc. biokuro šilumai pagaminti (su nepriklausomais šilumos gamintojais – 25 proc.), 87 proc. sudaro iškastinis kuras (dujos ir mazutas). Vasaros laikotarpiu 41 procentą šilumos iš vietinio kuro Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje (E2) ir Naujosios Vilnios katilinėje pagamina pati „Vilniaus energija“. Likusią dalį, 59 procentus, šilumos bendrovei pateikia nepriklausomi šilumos gamintojai.
Šiuo metu yra 12 nepriklausomų šilumos gamintojų, kuriems jau išduotos techninės sąlygos. Nepriklausomi šilumos gamintojai „Aliejaus investiciniai projektai“ ir „Technology Projects“ jau tiekia šilumą į Vilniaus šilumos tinklus. Planuojama, kad 2015 metų vasarį bendrovė „Pramonės energija“ taip pat pradės tiekti šilumą iš 19,2 MW katilinės Geologų gatvėje.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 konversijos į biokurą projektą ir pastačius atliekų deginimo gamyklą, vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 ct/kWh ir būtų viena mažiausių Lietuvoje. Net 70 proc. šilumos būtų gaminama naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. – dujas.
Vilniaus miesto šilumos ūkį sudaro šie šilumos gamybos šaltiniai: termofikacinė elektrinė Nr. 3 (TE-3), termofikacinė elektrinė Nr. 2 (TE-2), Naujosios Vilnios rajoninė katilinė Nr. 2 (RK-2) ir Ateities g. rajoninė katilinė Nr. 8 (RK-8). Vilniaus miesto integruoto šilumos tinklo maksimalus šilumos poreikis siekia 1100 MW.
