Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos prezidentės dosjė: slaptoji Vašingtono versija

Pragmatizmo pamokos: Lietuvos prezidentė ištiesė ranką kaimyninės šalies diktatoriui.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pragmatizmo pamokos: Lietuvos prezidentė ištiesė ranką šalies kaimynės šalies diktatoriui.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„15min“ redakcijai kartu su kolegomis Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje pavyko gauti prieigą prie įslaptintų skaitmeninių duomenų bazių. Tai išties įspūdinga saugykla, kurios įrašų istorija siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį.

Šimtai dokumentų, tūkstančiai puslapių, skaičiai, faktai, tyrimai. Pokalbiai akis į akį su aukščiausiais valdžios atstovais, parlamentarais, verslininkais, kariškiais. Kaip Lietuvą mato Jungtinių Valstijų valdžios atstovai? Ko tikimasi iš mūsų valstybės, dėl kokių procesų nerimaujama? Atsakymai į šiuos klausimus netrukus pasirodys mūsų laikraštyje ir naujienų portale 15min.lt. Publikuojame pirmąją dalį.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Nelabai draugiška Jungtinėms Valstijoms, bet ir ne atvirai prorusiška. Jautri kritikai, neatleidžianti skriaudos. Kartais sunkiai prognozuojama, bet greitai besimokanti ir sparčiai didinanti įtaką. Politikė, kurią reikia vertinti labai rimtai, nes reikalų su ja dar teks turėti ilgą laiką. Tokia yra neoficiali oficialaus Vašingtono nuomonė apie Lietuvos prezidentę D.Grybauskaitę.

Garsiai tokių dalykų niekas nesako, todėl ši analizė, kaip ir tūkstančiai kitų dokumentų, buvo įslaptinta pagal įprastą tvarką. Šiuo atveju – iki 2020 metų balandžio. „15min“ turimuose slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentuose atspindima ryški tendencija: D.Grybauskaitę išrinkus prezidente pavardė dažnai mirga pranešimuose Valstybės departamentui.

Tai suprantama – įpratę prie besąlygiškos meilės signalų iš Vilniaus, amerikiečiai buvo nustebinti kelių epizodų, kurie privertė keisti požiūrį į Lietuvos valdžią ir ieškoti šio posūkio priežasčių. Juk ne kasdien valstybės taip ryškiai keičia per gerą dešimtmetį susiklosčiusias tradicijas ir lyderių kalbėjimo toną.

Šiandien skaitytojams pateikiame dokumentą Nr. 711, vieną iš daugelio, kuriuos turi redakcija. Tai  pranešimas Valstybės departamentui apie Lietuvos prezidentės pirmąjį pusmetį šiame poste. Išryškinome, mūsų nuomone, įdomiausius punktus, kurie tebėra aktualūs ir praėjus šiek tiek laiko nuo teksto sukūrimo. 

 Kas ji tokia?

„Per šešis mėnesius Lietuvos prezidento poste D.Grybauskaitė uždėjo ryškų asmeninį antspaudą ir nubrėžė naują kryptį, besiskiriančią nuo tos, kurią paliko jos pirmtakas Valdas Adamkus. Ji išsaugojo aukštus reitingus ir vertinama kaip sąžininga bei darbšti. Ji nutarė labiau pakreipti Lietuvos užsienio politiką į Europą ir ėmėsi kurti pragmatiškus santykius su Rusija, taip siekdama pagerinti šalies reputaciją Vakarų partnerių akyse. Ji norėtų geresnės Baltijos šalių koordinacijos, skatinant energetikos projektus, bet jau suerzino kaimynes, viešai prabildama jų vardu apie NATO gynybos planus visam Baltijos jūros regionui.

Nors ir turėdama ekonominį išsilavinimą, ji atsisakė imtis asmeninės iniciatyvos reklamuojant Lietuvą užsienio kompanijoms ir investuotojams (kurie, jos nuomone, bet kuriuo atveju nesidomės Lietuva). Ji yra aktyvi moterų teisių gynėja ir pasipriešino mėginimams paskelbti už įstatymo ribų informaciją apie homoseksualumą nepilnamečiams. Jos santykiai su premjeru Andriumi Kubiliumi yra geri, tačiau nesutarimai su užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku – labai atviri, o kai kurie Seimo nariai skundžiasi dėl jos politinio įžvalgumo trūkumo. Ji gali labai ūmiai reaguoti į viešą kritiką. Kitaip nei daugelis kitų aukščiausių valdžios atstovų, Grybauskaitė nėra besąlygiškai proamerikietiška...“

Ko ji siekia?

Šis dokumentas įdomus ne tik kaip kitos valstybės atstovų žvilgsnis į mūsų šalies valdžios viršūnes. Jis atskleidžia ir kai kuriuos metodus, kaip ir kur renkama informacija, kurią vėliau analizuoja atitinkamos tarnybos.

„Grybauskaitės patarėjai jau pirmomis jos dienomis šiame poste mus informavo, kad ji neketina būti „tiesiog prezidentė bendroms nuotraukoms“, priimanti svečius, o yra nusiteikusi kontroliuoti valdžios veiksmus kur kas aktyviau nei jos pirmtakai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidentės priesaika
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidentės priesaika

„Ji laiko save ta, kuri priima sprendimus visais svarbiais klausimais“, – sakė vienas jos patarėjų. D.Grybauskaitė didžiuojasi savo konkretumu ir reikalų išmanymu. Ji labai daug dirba, rengia mažai susitikimų, o savo nuomonę apie tai, kas šalyje daroma gerai (arba blogai), išsako labai garsiai. Ir žodžiais, ir veiksmais ji parodė, kad yra pasiekiama JAV ambasadai, tačiau tuo pačiu metu jos aplinka mus informavo, kad prezidentę domina susitikimai tik su aukščiausiais JAV valdžios atstovais...“

Aplinka

Politiko veiklos vertinimas būtų neišsamus be jo asmeninio gyvenimo apžvalgos. Šia proga prisimenama ir D.Grybauskaitės diplomatinė kadencija Vašingtone.

„Visuomenėje, kurioje šeiminiai ryšiai stiprūs, o pažintys per šeimą ir draugus padeda kopti karjeros laiptais, D.Grybauskaitė atrodo tarsi anomalija.

Tėvai mirę, brolių, seserų, vaikų  nėra. Netekėjusi prezidentė neturi artimųjų. Per rinkimų vajų paskleisti gandai apie jos seksualinę orientaciją buvo griežtai paneigti ir daugiau nėra aptarinėjami.  Vyriausiasis patarėjas Darius Semaška, su D.Grybauskaite dirbęs ir ambasadoje Vašingtone, yra sakęs, kad tais laikais ji irgi neturėjo daug draugų, nesiekė pažinčių, o dabar turi vieną ar du artimus draugus... Tačiau vienišės įvaizdis neatsispindi per jos viešus pasirodymus, kai prezidentė atrodo šilta ir rūpestinga.“

Santykiai su kaimynais

Ir rinkimų kampanijos metu, ir iškart po inauguracijos prezidentė pabrėžė sieksianti užtikrinti geopolitinį šalies saugumą. Jos žingsniai šia linkme neliko nepastebėti ir buvo įvertinti anapus Atlanto. Kartais – net gana kategoriškais terminais.

„Ji visuomet buvo aktyvi, ragindama NATO sukurti Baltijos gynybos planus. Jos vieši pasisakymai sukėlė kai kuriems Aljanso nariams susirūpinimą, kad tokia skambi retorika vartojama visai be reikalo, siekiant savų politinių tikslų, o tai galų gale tik apsunkina galimybes sukurti tokius planus. Jos komentarai, mūsų žiniomis, nemaloniai nustebino Estijos ir Latvijos prezidentus, su kuriais ne visais atvejais buvo tartasi prieš nuskambant D.Grybauskaitės pareiškimams apie „Baltijos šalių saugumo reikmes“. Tačiau, Lietuvos krašto apsaugos ministrės teigimu, D.Grybauskaitė yra įsitikinusi savo taktikos teisingumu ir tiki, kad jos kalbos apie „nuogą imperatorių“ privertė Aljansą svarstyti apie Baltijos regiono apsaugos planus. <...>

Vašingtone įgyta patirtis ir su JAV prekyba susijęs bendradarbiavimas nepaskatino D.Grybauskaitės tapti tokia pačia Amerikos šalininke kaip jos pirmtakas Valdas Adamkus. Ji taip pat nėra tokia atvirai priešiška Rusijai kaip V.Adamkus, nes tokia ugninga antirusiška retorika, jos nuomone, tik kenkia Lietuvos įvaizdžiui ES institucijose. <...>

Siekdama pagerinti Lietuvos reputaciją NATO ir ES, ji inicijavo kažką panašaus į JAV įvykdytą santykių su Rusija „perkrovimą“...  Šios permainos ženklu tapo jos skambutis Rusijos prezidentui D.Medvedevui, kuris padėjo efektyviai išspręsti krizę pasienyje, kai nebuvo įleidžiami į Rusiją vykstantys Lietuvos vežėjų vilkikai...“ Visiškai įmanoma, kad D.Grybauskaitė bus prezidento poste iki 2019 metų, todėl reikia parodyti, kad ji yra rimtai vertinama.

Investuos ar aplenks?

JAV diplomatai anksti įžvelgė tai, kas, jų nuomone, yra labai neįprasta šalies vadovui – sprendimas asmeniškai nereklamuoti savo šalies, siekiant pritraukti daugiau investicijų. Pažymoje svarstomos tokios pozicijos priežastys ir galimos pasekmės.

„Ekonomistė pagal išsilavinimą, buvusi ES biudžeto komisarė D.Grybauskaitė nutarė atsisakyti lyderės vaidmens, skatinant investicijas ir prekybą savo šalyje... Prezidentė nutarė perleisti šias funkcijas premjerui A.Kubiliui, <...> pati sutelkdama dėmesį į tarptautines politines aktualijas.

Nenoras atstovauti ir padėti Lietuvos verslo interesams atspindi jos įsitikinimą, kad Lietuva niekada nesugebės pritraukti didelių investicijų iš JAV ar kitų šalių.

Ji skeptiškai vertina galimybę, kad investicijų pritraukimo projektai turi prasmę, tačiau mano, kad lietuviškos mažos ir vidutinės bendrovės taps šalies ekonominio augimo varikliu. Pasak Semaškos, prezidentė nenori būti siejama su verslo atstovais, <...> nes tai galėtų  pakenkti jos nepriklausomybei nuo specialių interesų turinčių grupių bei populiarumui.       

Tokią D.Grybauskaitės nuostatą dėl investicijų nemaža dalimi lemia nepavykusi JAV bendrovės „Williams“ investicija „Mažeikių naftoje“ 1999–2002 metais, apie kurią ji net kelis kartus užsiminė susitikimuose su JAV ambasadore.“

Politinė įtaka

Vienuoliktame šio dokumento punkte JAV diplomatai mėgina aiškintis, kaip toliau bus plėtojami politikos naujokės santykiai su kitomis valdžios institucijomis, kaip pasiskirstys politinė įtaka šalyje jai didinant spaudimą iki tol įsitvirtinusiam elitui. Pabrėžiama, kad net ir palaikoma dešiniųjų per prezidento rinkimus D.Grybauskaitė nesijaučia jiems skolinga ir dažnai kritikuoja A.Kubiliaus kabinetą. Teigiama, kad jos nurodymu Algirdas Šemeta buvo išsiųstas į Briuselį, o Finansų ministerija patikėta Ingridai Šimonytei. Neliko nepastebėti ir kiti veiksmai: sustabdytas ambasadoriaus paskyrimas, viešai kritikuojamas užsienio reikalų ministras.

„...Santykiai su Seimu tebėra drungni, o kai kurie parlamentarai skundžiasi, kad šalies vadovė ten apsilanko tik tuomet, kai tai neišvengiama pagal Konstituciją. Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius neseniai mums pasakojo, kad D.Grybauskaitė kol kas nelabai žino, kaip efektyviai veikti sprendžiant politinius reikalus. Tai ir lemia jos santykinį nepopuliarumą tarp Seimo narių, tačiau ji sparčiai mokosi.

Prezidentės spaudos tarnybos nuotr./D.Grybauskaitė ir B.Obama
Prezidentės spaudos tarnybos nuotr./D.Grybauskaitė ir B.Obama

Maža to, kad jai sunkiai pavyksta rasti bendrą kalbą su parlamentu, D.Grybauskaitė jau prarado dalį elito, palaikiusio ją per rinkimus, paramos. Verslininkai su mumis pasidalijo nusivylimu šalies vadove, kuri nenori spręsti jiems rūpimų problemų, taip pat sprendimu išbraukti prekybos bei verslo punktus iš planuojamos kelionės į JAV. Girdėdama kritiką, ypač viešą, ji gali tapti dygi, nevengia asmeninės konfrontacijos su tais, kurių nemėgsta ar nepasitiki, pavyzdžiui, ministru V.Ušacku ar buvusiu VSD vadovu P.Malakausku.“

Keisti judesiai

Itin daug dėmesio apžvalgoje skiriama prezidentės požiūriui į JAV aktualijas bei pastarųjų metų veiksmams šioje srityje. Atrodo, diplomatus gerokai nustebino šalies vadovės požiūris į Amerikos lietuvius, kurių reikalams ji esanti „abejinga“.

„Jie taip ir neįvykdė savo pažadų investuoti į Lietuvą ir padėti ją atkurti“, – tokį įspūdį apie prezidentės požiūrį į išeiviją susidarė teksto autoriai. Šį teiginį jie iliustruoja konkrečiu pavyzdžiu, kai D.Grybauskaitė pernai atsisakė dalyvauti JAV ir Baltijos fondo iškilmingoje vakarienėje  ir vietoj savęs pasiuntė premjerą.

„Jos elgesys po televizijos ABC pranešimų apie tariamus CŽV slaptus kalėjimus Lietuvoje ir šios istorijos įtaka santykiams su JAV yra migloti. Po pirmojo pranešimo ji pareiškė JAV ambasados vadovybei susirūpinusi,  kad tai gali aptemdyti JAV ir Lietuvos ryšius. Tačiau visai netrukus, po susitikimo su žmogaus teisių pareigūnu Th.Hammarbergu, ji leidosi išprovokuojama spaudos konferencijoje ir viešai pareikalavo tyrimo. Kai kurie Seimo nariai mums sakė buvę nemaloniai nustebinti D.Grybauskaitės sprendimo eskaluoti CŽV kalėjimų istoriją; jie nerimavo, kad tyrimas pakenks dvišaliams santykiams. Panašu, kad ji pasinaudojo tariamų kalėjimų istorija, kad pašalintų VSD direktorių ir pareikalautų iš šios tarnybos didesnės atskaitomybės. Atrodo, kad ji nelabai gilinosi į tai, kaip ši istorija paveiks dvišalius santykius.“

Kaip elgtis su Dalia Grybauskaite?

Šios analizės autoriai taip pat mėgina nuspėti galimus prezidentės veiksmus ir pataria kolegoms Vašingtone „ją rimtai vertinti ir mėginti prisijaukinti“.

„Tai, kad D.Grybauskaitė nėra labai palanki Amerikai, nereiškia, jog ji yra priešiška Amerikai. <...>

Ateityje siekiant JAV interesų palaikymo dabar yra būtina rūpestinga D.Grybauskaitės priežiūra. <...> Visiškai įmanoma, kad D.Grybauskaitė bus prezidento poste iki 2019 metų, todėl reikia parodyti, kad ji yra rimtai vertinama, kaip ir Lietuvos parama Afganistane, jos pozicija dėl mūsų politikos Rusijos atžvilgiu, priminti, kad iš Lietuvos tikimasi aktyvesnio vaidmens euroatlantinėje erdvėje. Visa tai gali duoti dividendų dar daugelį metų.“ 

Čia galite atsisiųsti straipsnyje minimo dokumento faksimilę: Nr. 711

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min