Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paslapčių katilas – su kiauru dugnu

JAV ambasados Lietuvoje ir kitose šalyse sukaupė daugybę įdomios informacijos.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / JAV ambasados įvairiose šalyse sukaupė daugybę įdomios informacijos.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šie dokumentai neturėjo išvysti dienos šviesos. Daugelis įrašų – su žyme „Visiškai slaptai“. Mįslinga Lietuvos diplomato žūtis Minske, trintis valdžios viršūnėse, įtakingasis „valstybininkų“ klanas, CŽV kalėjimų istorija, teisėsaugos struktūrų veikla ir savivalė. Visa tai ir gerokai daugiau užfiksavo, kruopščiai surūšiavo bei įslaptino Jungtinių Valstijų diplomatai, dirbantys Vilniuje ir Vašingtone.

Šimtai dokumentų, tūkstančiai puslapių, skaičiai, faktai, tyrimai. Pokalbiai akis į akį su aukščiausiais valdžios atstovais, parlamentarais, verslininkais, kariškiais. Kaip Lietuvą mato Jungtinių Valstijų valdžios atstovai? Ko tikimasi iš mūsų valstybės, dėl kokių procesų nerimaujama? Atsakymai į šiuos klausimus netrukus pasirodys mūsų laikraštyje ir naujienų portale 15min.lt.

„15min“ redakcijai kartu su kolegomis Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje pavyko gauti prieigą prie įslaptintų skaitmeninių duomenų bazių. Tai išties įspūdinga saugykla, kurios įrašų istorija siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį.

Lietuvos vardas pradeda dažniau mirgėti paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Itin daug pranešimų iš diplomatinių atstovybių Maskvoje ir Sankt Peterburge 1991 metais, kai sovietų tankai iš bazių riedėjo į miestų gatves. Ten galima rasti žinių ir apie „Williams“ atėjimo į Lietuvą aplinkybes, žydų nuosavybės grąžinimo peripetijas, daugybę kitų amerikiečiams rūpimų temų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gvantanamo kalėjimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gvantanamo kalėjimas

Tačiau mus labiausiai domino naujausių laikų istorija, pastarieji metai ir įvykiai Lietuvoje. Peržiūrėję tūkstančius puslapių atrinkome svarbiausius mūsų šaliai reikalus, tiesiogiai susijusius net ir su šių dienų aktualijomis, veikiančiais asmenimis. Apie tai nuo šiol bus galima skaityti mūsų laikraštyje ir naujienų portale 15min.lt, kuriame pateiksime ne tik išverstus epizodus, bet ir pačius dokumentų originalus. Redakcija pasilieka teisę neskelbti šių dokumentų autorių pavardžių, kontaktinių numerių ir kitų duomenų, kurie galėtų pažeisti jų teisę į privatumą. Taip pat nebus viešinamos žinios, kurios galėtų pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kam apskritai platinti šią informaciją? Mes vertiname tai kaip unikalią galimybę pateikti Lietuvos žmonėms mūsų šalies atspindį įtakingiausios pasaulio šalies akyse. Šie dokumentai taip pat padės geriau suvokti kai kuriuos procesus, daugeliui atpažįstamus, tačiau iki galo neatskleistus ir tinkamai neįvertintus.

Tai nebus tiesiog dar vienas slaptos informacijos nutekėjimas. Kalbėsimės su šiuose dokumentuose minimais žmonėmis, analizuosime duomenis, keisimės informacija su projekte dalyvaujančiais kitų šalių žurnalistais. Kai būsime paskelbę viską, ką esame numatę, Lietuva apie save žinos daugiau nei iki šiol.

Lietuva ir 1 631 jos uzbekas

Šiandien – pirmoji, bet, toli gražu ne pati įdomiausia žinių porcija. Gvantanamo kalinių (ne)priėmimo istorija ir jos atomazga pakankamai gerai žinoma. Tačiau šiuos 2007 metų pavasarį rašytus dokumentus pasirinkome norėdami pristatyti informacijos rinkimo metodus bei darbo principus ruošiantis konkrečiam projektui. Iš jo galima susidaryti įspūdį, kaip buvo veikiama ir kitais panašiais atvejais.

VILNIUS 000247 „Gvantanamo kaliniai: Lietuva pasirengusi priimti keletą

1. Tai yra prašymas suteikti instrukcijas tolesnei veiklai. Daugiau apie tai – penktame skyriuje.

2.  Po susitikimo su ambasados vadovybe Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ž.Pavilionis pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė politinį sprendimą priimti keletą sulaikytųjų, laikomų Gvantanamo bazėje, kaip buvo prašoma. Ž.Pavilionis pageidavo, kad prieš pradedant procedūras JAV Vyriausybė pateiktų daugiau informacijos. Tam reikalui Vilnius yra pasirengęs priimti komandą  iš Vašingtono, kad projektas būtų iš esmės aptartas su specialiai suformuota aukšto rango nacionalinio saugumo specialistų grupe, kurią sudarytų URM, prezidentūros ir kitų institucijų atstovai.

3. Esminiai Lietuvos Vyriausybės interesai:
– Kokie būtų jos įsipareigojimai (finansiniai, saugumo) į Lietuvą pervežtiems kaliniams?
– Kur jie būtų laikomi? Kalėjime? Pabėgėlių centre?
– Kokia yra JAV Vyriausybės diplomatinė strategija šiuo klausimu? Jeigu Lietuva priima kalinius, ar apie tai reikia informuoti žiniasklaidą? Ką apie tai sakys, jei iš viso tai darys, Jungtinės Valstijos?

4. Mūsų surinktomis žiniomis, Lietuvoje nėra nacionalinių mažumų, minimų dokumento prieduose. Išimtis – nedidelis skaičius uzbekų. Mes renkame informaciją, kiek ir kur yra šioje šalyje gyvenančių uzbekų.

5. Reikalingas atsakymas. Mums labai praverstų atsakymas iki balandžio 11 dienos dėl Lietuvos prašomo vizito. Ambasadorius susitinka su premjeru balandžio 11 dieną, o su užsienio reikalų ministru – balandžio 13 dieną.“

Vertiname tai kaip unikalią galimybę pateikti Lietuvos žmonėms mūsų šalies atspindį įtakingiausios pasaulio šalies akyse.Kitame po dviejų mėnesių rašytame pranešime (Nr. 000312) atsiskaitoma už nuveiktus darbus ir informuojama apie galimybes įvykdyti šį projektą: „Lietuva tebėra suinteresuota priimti kalinius, bet, prieš pradėdama veiksmus, nori sulaukti JAV Vyriausybės atsakymų. <…> Lietuvoje nėra didelių mažumų iš Egipto, Mauritanijos, Somalio, Palestinos, Sudano ar Kinijos (uigūrų). Naujausiais statistiniais duomenimis, šių tautybių atstovų čia gyvena po tris ir mažiau. Tačiau Lietuvoje yra 1 631 uzbekas. Kaip mus informavo nevyriausybinės uzbekų organizacijos atstovė Kuisin-oi Zuijienė, šios tautybės bendruomenės gyvena Kaune, Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Jos yra išsaugojusios uzbekų tautinius papročius, tradicijas ir kultūrą.

<…> Prezidento patarėja Halina Kobeckaitė, kuri gerai išmano mažumų reikalus, mus informavo, kad beveik visi Lietuvoje gyvenantys uzbekų tautybės atstovai yra susituokę su lietuviais. Lietuvoje yra tik keturios mečetės – jos įsikūrusios Kaune, Raižiuose, Butrimonyse ir Keturiasdešimties Totorių kaime; Vilniuje yra nedidelis musulmonų maldų kambarys.

Lietuva neturi stiprių politinių, ekonominių, istorinių ar kitokių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios galėtų būti panaudotos kaip alternatyvios kryptys kai kuriems perkeliamiems kaliniams. Ši aplinkybė suteikia galimybę jai dirbti su JAV Vyriausybe, įtikinant trečiąsias šalis priimti kalinius.“

Kitą savaitę skaitykite

Tarp daugybės pranešimų, laiškų ir kitų dokumentų galima rasti informacijos, įdomios ne tik istoriniu, bet ir geopolitiniu atžvilgiu. Būtent tokių duomenų mūsų laikraštyje ir interneto portale 15min.lt galite tikėtis jau po kelių dienų. Štai tik kelios temos.

• Kaip pasikeitė Jungtinių Valstijų valdžios pozicija Vilniaus atžvilgiu prasidėjus CŽV kalėjimų paieškoms Lietuvoje.

• Kaip žlugo aukšto rango svečių iš Vašingtono vizitas Vilniuje.

• Lietuvos ir užsienio pareigūnų nuomonė apie slaptų dokumentų paviešinimą.

• Ką Jungtinės Valstijos iš tiesų mano apie aukščiausius Lietuvos pareigūnus.

Čia galite atsisiųsti straipsnyje minimų dokumentų faksimiles: Nr. 000247, 000312.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min