Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas Kęstutis Girnius apie viešinamus Švedijos įslaptintus dokumentus: aiškėja, kad į situaciją buvo žiūrima gana naiviai

Kęstutis Girnius
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Kęstutis Girnius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įslaptintus diplomatų susirašinėjimus viešina ne tik tokios interneto svetainės kaip „WikiLeaks“, bet ir pačios valstybių vyriausybės. Švedijos užsienio reikalų ministerija pastaruoju metu pradėjo skelbti dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.

Kol kas bene daugiausia atgarsio sulaukė Švedijos diplomato pranešimas, esą prieš 1990-ųjų kovo 11-ąją tuometis Lietuvos komunistų vadovas Algirdas Brazauskas derėjosi su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu dėl nepriklausomybės paskelbimo. Šis neva neprieštaravo Lietuvos siekiams, bet mainais reikalavo 21 mlrd. rublių kompensacijos ir palikti Klaipėdą sovietams.  Šią informaciją tiek M.Gorbačiovas, tiek faktinis tuometinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pavadino labai netikslia.

Tuo tarpu politologas Kęstutis Girnius kalbėjo, jog švedų dokumentai padeda ne tik naujai pažvelgti į istoriją. „Manau, kad naudinga žinoti, kad ta informacija, kurią diplomatai turi, nėra pati tiksliausia ir naudingiausia, bet tokioje migloje jiems reikia mėginti daryti sprendimus“, – sakė ekspertas.  

– Pastaruoju metu įslaptintų diplomatinių susirašinėjimų viešinimas pasaulyje tampa savotišku fenomenu. Ar galima tai vadinti nauja mada?

– Ši mada ir nauja, ir sena. Vis tiek slaptumas turi senatį – praėjus tam tikram laikui neretai paskelbiami svarbūs dokumentai. Manau, jog labai naudinga, kad truputį paaiškinama, kaip vystėsi tokie svarbūs dalykai, kaip pavyzdžiui, Lietuvos – Švedijos – Rusijos santykiai. Kitaip sakant, atskleidžiama, kaip į tuos reikalus buvo žiūrima anuomet. Dabar aiškėja, kad buvo žiūrima gana naiviai, buvo gaunama labai daug klaidingos informacijos. Manau, kad naudinga žinoti, kad ta informacija, kurią diplomatai turi, nėra pati tiksliausia ir naudingiausia, bet tokioje migloje jiems reikia mėginti daryti sprendimus.

– Kuo svarbūs minėti Švedijos diplomatų dokumentai?

Mano nuomone, „WikiLeaks“ yra naudingas tuo, kad primena, jog galbūt per daug dokumentų yra užslaptinama. Bet aš tikrai nemanau, kad bus pradėta kalbėti apie esminius reikalus, kur turėtų įtakos žmonių saugumui ir galėtų paveikti politiką.– Jie turi istorinę vertę, nes leidžia šiek tiek susipažinti su aplinka, kurioje Vakarų diplomatai turėjo priimti sprendimus. Atkreipkime dėmesį į tuose dokumentuose esančius prieštaringumus. Viename diplomato pranešime rašoma lyg A.Brazauskas derėjosi su M.Gorbačiovu, nors ten pat yra pažymėta, kad Aukščiausios Tarybos pirmininku bus išrinktas V.Landsbergis. Tie, kurie susigaudo situacijoje, turėjo žinoti, kad V.Landsbergio ir A.Brazausko santykiai yra įtempti. Sunku patikėti, kad Maskva buvo tokia kvaila, kad ji galėjo tartis su A.Brazausku, kai šalį valdo V.Landsbergis. Tai rodo ir švedų diplomatų pasimetimą.

– Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas paskelbė, jog tarp tikslų viešinant minėtus dokumentus yra ir siekis „iš geriausios pusės parodyti Švedijos konsulinių tarnybų darbą“. Ar jiems pavyko?

– Sakyčiau, kad kur kas geriau tuometinį Švedijos diplomatų darbą nušviečia šalies pasiuntinio Baltijos šalims Larso Petero Fredéno knyga „Baltijos šalių išsivadavimas ir Švedijos diplomatija 1989–1991 metais“. Manau, jog šiuo atveju tiesiog yra priimtas nutarimas, kad nėra jokio pagrindo laikyti šiuos dokumentus įslaptintus, todėl galima juos dabar, Lietuvos Nepriklausomybės 21 metų proga paviešinti. Jais tikrai neparodysi, kad švedai buvo itin gabūs ir itin draugiški. Kaip jau minėtjau, tie dokumentai rodo savotišką jų pasimetimą. Abejoju, kad  švedai būtų tokie naivūs, jog manytų, kad galėtų tai pasiekti.

– Taigi dokumentai viešinami būtent dabar dėl to, kad praėjo du dešimtmečiai nuo anų svarbių įvykių?

– Žinoma, prisideda ir ažiotažas dėl „WikiLeaks“. Bet esminis dalykas, mano galva, – Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo sukaktis. Nemanau, kad Švedijos diplomatijos tarnyba šiemet pradės viešinti tekstus ir apie santykius su Angola.

– Galbūt dabar išvysime savotišką domino kaladėlių efektą, kai įslaptintus dokumentus ims skelbti ir kitų šalių vyriausybės?

– Tvirtinti negaliu, bet aš prognozuočiau, kad bus viešinami tokie dalykai, kurių nereikia laikyti paslėptais. Mano nuomone, „WikiLeaks“ yra naudingas tuo, kad primena, jog galbūt per daug dokumentų yra užslaptinama. Bet aš tikrai nemanau, kad bus pradėta kalbėti apie esminius reikalus, kur turėtų įtakos žmonių saugumui ir galėtų paveikti politiką. Apie tai nebus kalbama. Bus pasakojama tik apie tokius šalutinius dalykus kaip Lietuvos – Rusijos santykiai prieš 20 metų. Turbūt bus mažiau informacijos apie tai, jeigu vyko kokios nors jautresnės diskusijos tarp Švedijos ir Rusijos, sovietų. To nebus skubama viešinti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min