Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjime Lietuva nori atkurti istorinę tiesą (informacija vykstantiems, nuotraukos, nuorodos, žemėlapiai)

Renginio akimirka
Fotostudijos „Geri kadrai“ fotografo Donato Babensko nuotr. / Žalgirio mūšio inscenizacija 2009 m.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusį trečiadienį iš Vilniaus į Žalgirio mūšio inscenizaciją Lenkijoje su savo kariauna iškilmingai buvo išlydėtas Vytautas Didysis. Tūkstantinei miniai didįjį Lietuvos karvedį vaidinantis 39 metų Lietuvos kariuomenės karininkas kapitonas Donatas Mazurkevičius pasirodys jau po kelių dienų – ketvirtadienį. Iš viso iš Lietuvos į mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimą Lenkijoje išvyksta daugiau kaip 100 žmonių delegacija. Iškilmėse žada apsilankyti ir kelių šalių, tarp jų ir Lietuvos, prezidentai.

Žalgirio mūšis 1410 metų liepos 15 d. vyko dabartinės Lenkijos teritorijoje, tarp Tanenbergo ir Griunfeldo kaimų. Tikėtina, kad jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė turėjo apie 18–20 tūkstančių (51 lenkų ir 40 lietuvių vėliavų), o vokiečiai – apie 12 tūkstančių (52 vėliavos) karių.

Mūšyje buvo sulaužyta kryžiuočių karo mašina, žuvo pats didysis ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas. Nors po mūšio Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, Žalgirio mūšis sustabdė 200 metų trukusį vokiečių riterių veržimąsi į Rytus, į Lietuvą – taip pat.

Dėl reikšmės ir kariuomenių skaitlingumo Žalgirio mūšį amžininkai vadino Didžiuoju mūšiu.

Lietuva nori atkurti istorinę tiesą

Žalgirio mūšio inscenizacija greta Griunvaldo miestelio Lenkijoje organizuojama jau daugiau kaip dešimt metų. Renginyje kasmet dalyvauja apie 1,5 tūkst. riterių iš įvairių Europos valstybių, stebėti mūšio inscenizacijos atvyksta apie 100 tūkst. žiūrovų.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Lietuva mūšio inscenizacijoje dalyvauja nuo 2008 m. Pirmą kartą mūsų šalis į renginį išsiuntė 34 atstovus. Pernai jų buvo jau dvigubai daugiau.

Jei norite peržiūrėti nuotraukas iš pernai vykusios mūšio inscenizacijos, spauskite čia.

Šiemet mūšio inscenizacijoje dalyvaus per penkiasdešimt lietuvių. Planuojama, kad renginyje pasirodys 35 klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovai ir apie 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių.

„Mums svarbiausia atkurti istorinę tiesą – atspindėti Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vaidmenį iškovojus istorinę pergalę prieš Kryžiuočių ordiną. Dalyvausime inscenizuotame mūšyje vadovaujami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, planuojame išstatyti du riterių būrius po Gedimino stulpų ir Vyčio vėliavomis“, – prieš kurį laiką paskelbė Krašto apsaugos ministerija.

Kaip 15min.lt informavo KAM Viešųjų ryšių departamento direktorės pavaduotojas Valdas Norkūnas, planuojama, kad iš viso Lietuvos delegaciją Lenkijoje sudarys per šimtas žmonių.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytauto Didžiojo vaidmenį atliksiantis Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytauto Didžiojo vaidmenį atliksiantis Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius

„Lietuviai gyvens atskiroje stovykloje. Mūsų tikslas – šią stovyklą padaryti išskirtinę, norime į ją pritraukti kuo daugiau turistų, atvykusių stebėti iškilmių. Kiti renginio dalyviai savo stovyklas planuoja naudoti tik miegui, pašaliniai į jas neturėtų būti įleidžiami. Tuo tarpu mes vežamės ne tik riterių, bet ir grupę klubo „Pajauta“ amatininkų. Mūsų stovykloje nuolat kas nors vyks, amatininkai demonstruos savo sugebėjimus. Yra parengtas scenarijus, kad renginiai mūsų stovykloje vyktų nuo ryto iki vakaro“, – nepraeiti pro mūsų šalies stovyklavietę kvietė V.Norkūnas.

KAM atstovas apgailestavo, kad dėl lėšų stygiaus į mūšio inscenizaciją mūsų šalis gali nuvežti tik tris žirgus ir su jais pasirodysiančius raitelius – Vytautą Didįjį vaidinantį kapitoną D.Mazurkevičių bei du jį lydėsiančius raitosios policijos pareigūnus.

„Apskritai mes esame dėkingi Vilniaus raitosios policijos padaliniui. Jie savo lėšomis tuos žirgus išlaiko, skiria žmonių“, – sakė V.Norkūnas.

Vytauto Didžiojo  vaidmuo iki šiol nebuvo atkurtas

Nors Žalgirio mūšio inscenizacija vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį, Vytauto Didžiojo vaidmuo iki šiol nebuvo atliekamas. Šiemet, minint mūšio 600 metų jubiliejų, Vytauto vaidmenį pirmą kartą atliks Lietuvos atstovas.

Lietuviai gyvens atskiroje stovykloje. Mūsų tikslas – šią stovyklą padaryti išskirtinę, norime į ją pritraukti kuo daugiau turistų, atvykusių stebėti iškilmių.15min.lt žiniomis, dėl šio vaidmens buvo kilusi nedidelė trintis tarp Lietuvos pusės ir renginio organizatorių Lenkijoje. Vytauto Didžiojo vaidmenį planavo pats atlikti vienas iš renginio organizatorių. Lietuva, į mūšio inscenizaciją šiam vaidmeniui pasiuntusi savo žmogų, šiek tiek sugriovė jo planus.

Tai buvo ne vienintelis nesusipratimas rengiantis mūšio inscenizacijai. Kadangi renginyje turi būti atspindėti ne tik sąjungininkų kariuomenių kariai, bet ir kryžiuočiai, kiekviena atvykstanti delegacija kelis žmones skyrė vokiečių riterių vaidmeniui. Lietuva tam paruošė šešis žmones. Tačiau artėjant mūšio inscenizacijos datai, renginio organizatoriai visų delegacijų pradėjo prašyti, kad būtų skiriama daugiau žmonių, kovoti kryžiuočių pusėje.

„Taip. Tai buvo. Mes bandome įrodyti, kad tiek žmonių, kiek prašoma, negalime skirti. Bandome įrodyti, kad esame šiek tiek išskirtiniai. Mes atvykstame su savo simbolika ir panašiai. Kol kas dar deramės“, – 15min.lt žurnalistui sakė V.Norkūnas.

Infrastruktūros sutvarkymui skirta milijonai zlotų

Nepaisant smulkių nesusipratimų, į 600 metų jubiliejaus minėjimą investuota tikrai daug. Agentūra BNS, remdamasi Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad Žalgirio mūšio lauko sutvarkymui ir infrastruktūros įrengimui Lenkija išleido 28 milijonus zlotų (apie 23 mln. 800 tūkst. litų).

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją

Daugiausia lėšų šiam tikslui skyrė Europos Sąjunga, likusius pinigus pridūrė Lenkijos Varmijos ir Mozūrų, kurios teritorijoje yra mūšio memorialas, vaivadija.

Jubiliejiniam renginiui pastatytas naujas informacinio centro pastatas, kuriame įrengtas knygynas, suvenyrų parduotuvė ir restoranas.

Šiemet turistai ir renginio svečiai galės gyventi palapinių miestelyje, kuriame įrengti sanitariniai mazgai, dušai, virtuvės.

Renginiams stebėti pastatytas amfiteatras. Taip pat restauruota viduramžių koplyčia, lenkų pastatyta po istorinės pergalės.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Nuo informacijos centro iki Žalgirio mūšio paminklo maždaug 1 kilometro ilgio alėja išgrįsta akmenimis, grindinys pakeitė buvusį duobėtą išdilusį asfaltą.

Pasak Griunvaldo muziejaus direktoriaus Januszo Cyganskio, didžiuliu iššūkiu tapo muziejaus modernizacija. Pastatytas 1960 metais pastatas neatitiko šiuolaikinių reikalavimų, per stipresnį lietų stogas leisdavo vandenį.

Mūšio lauko plotas – apie 50 hektarų. Iš jų 29 hektaruose nutiesti kanalizacijos, telekomunikacijos ir elektros tinklai, dujotiekis. Atsižvelgta taip pat į neįgaliųjų poreikius.

Pačiai mūšio inscenizacijai skirta apie 1 mln. zlotų (apie 850 tūkst. litų).

Laukiama prezidentų ir tūkstančių turistų

Gyvenimas Didžiojo mūšio vietoje virti pradės jau trečiadienį (liepos 14 d.). Oficialūs minėjimo renginiai numatyti nuo ketvirtadienio, liepos 15 d. Tądien mūšio vietoje planuoja apsilankyti ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, išrinktasis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, tikimasi sulaukti Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos lyderių, Baltarusijos atstovų.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Jau nuo trečiadienio mūšio vietoje vyks mugės, įvairūs viduramžių turnyrai, ugnies šou, kariškių pasirodymai.

Ketvirtadienį numatytas iškilmingas Lenkijos karaliaus Jogailos ir Didžiojo ordino magistro Ulrichas fon Jungingeno atvykimas į renginio vietą, riterių turnyras.

Mūšio inscenizacija numatyta šeštadienį, liepos 17 d., 14 val. Lenkijos laiku (15 val. Lietuvos laiku). Planuojama, kad tądien šventės dalyvius pasveikins ir Europos Sąjungos prezidentas Jerzis Buzekas.

Oficialią renginio programą (lietuvių k.) galite rasti čia.

Smulkią renginio programą (lenkų k.) rasite čia.

Informaciją, susijusią su Žalgirio mūšio minėjimu Lietuvoje, rasite čia.

Informacija vykstantiems savarankiškai

Stebėti mūšio inscenizacijos Lenkijoje iš Lietuvos veža ne viena turizmo kompanija, tačiau gana daug žmonių minėti jubiliejaus į Griunvaldą vyksta savarankiškai. Tiems mūsų tautiečiams, kurie dar sprendžia, ar vykti į Lenkiją, derėtų žinoti, kad visi renginiai Didžiojo mūšio vietoje yra nemokami,  tačiau mokėti teks už vietą automobiliui.

Šiemet mūšio inscenizacijoje dalyvaus per penkiasdešimt lietuvių. Planuojama, kad renginyje pasirodys 35 klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovai ir apie 20 Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos karių.Šventės organizatoriai informuoja, kad už lengvojo automobilio statymą liepos 15–16 dienomis teks mokėti 12, autobuso – 45, mikroautobuso – 30, kemperio – 30 zlotų. Liepos 17 d. lengvojo automobilio statymas jau kaunuos 15, autobuso – 60, mikroautobuso – 45, kemperio – 45 zlotų.

Nakvynės vietą po stogu renginio dienomis susirasti bus labai sudėtinga. Visi 70–100 kilometrų spinduliu esantys viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, pensionai rezervuoti jau prieš du mėnesius. Gali būti, kad vietų dar yra pas žmones, kambarius nuomojančius privačiai. Tiems, kurių negąsdina nakvynė po atviru dangumi, organizatoriai sudaro galimybes tiesiog renginio vietoje permiegoti nuosavose palapinėse. Leidimas statyti vieną palapinę greta mūšio lauko parai kainuos 15 zlotų.

Renginio organizatoriai būsimų palapinių miestelių vietose įrengė dušus, virtuves, sanitarinius mazgus.

Renginio vietos planą rasite čia.

Interaktyvų renginio planą rasite čia.

Spauskite miesto pavadinimą, jei kelionę planuosite iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

Kad šventė praeitų sklandžiai, Lenkijos pusė prašo atvykstančiųjų vykdyti policijos pareigūnų ir renginio organizatorių reikalavimus. Paminėtina, kad šventės dienomis keliuose greta renginio vietos bus organizuojamas vienpusis transporto eismas.

Eismo organizavimo schema yra čia.

Redakcija rekomenduoja

Mūsų tautiečiams, norintiems susipažinti ir su kitomis vietomis, glaudžiai susijusiomis su Lietuvos istorija, esančiomis netoli Griunvaldo, redakcija siūlo prisiminti tai, ką 15min.lt rašė prieš porą metų, ruošiantis Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vytautas Didysis iš Vilniaus išlydimas į Žalgirio mūšio inscenizaciją.

Jei norite paskaityti apie kryžiuočių tvirtovę Marienburgą (Malborką) ir vietą, kurioje, kaip manoma, prieš tūkstantį metų nutiko incidentas, dėl kurio pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas, spauskite čia.

Aprašymo nuotraukos yra čia.

Beje, tautiečiams, ketinantiems apsilankyti ne tik Žalgirio mūšio renginiuose, bet ir kitose netoliese esančiose istorinėse vietose, derėtų atminti, kad liepos 15 d. (ketvirtadienį) nuo 21 val. vyksiančiame mūšio minėjimo renginyje Malborko pilyje planuoja dalyvauti išrinktasis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Paprastų turistų judėjimas tuo metu saugumo sumetimais gali būti labai ribotas.

Dieną prieš tai (trečiadienį, liepos 14 d.) išrinktasis Lenkijos prezidentas su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite nuo 17 val. planuoja dalyvauti iškilminguose renginiuose Krokuvoje, Vavelio pilyje. Tuo metu apžiūrėti Krokuvos pasididžiavimą Vavelį turistams irgi gali būti sudėtinga.

Jei norite paskaityti apie 1350–1401 metais (dar prieš Žalgirio mūšį) kryžiuočių pastatytą Rešelio (dar žinomo kaip Rešlius) pilį, stiprų kryžiuočių forpostą Kvidzyną (viduramžiais jis buvo vadinamas Marienverderiu), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio 1365 m. sugriautą Unguro pilį ir Mikalojaus Koperniko miestą Fromborką, spauskite čia.

Aprašymo nuotraukas rasite čia, taip pat čia.

Jei norite paskaityti apie restoraną, šiandien stovintį iš Lietuvos pasitraukusio (1940 m.) prezidento Antano Smetonos vasarnamio vietoje, asmeninę Adolfo Hitlerio slėptuvę „Vilko irštvą“, kurią per pasikėsinimą sugriovė galingas sprogimas, ar Štuhofo koncentracijos stovyklą, kurioje tarp daugybės Europos, Lenkijos bei Lietuvos intelektualų kalėjo ir Balys Sruoga, vėliau ją aprašęs savo „Dievų miške“, spauskite čia.

Šio aprašymo nuotraukas rasite čia, taip pat ir čia.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min