m.15min.lt (
Geras darbas. Kada dėti pliusą?
Publikuota:
2010 rugsėjo 7d. 22.54
/ Autorius:
Ugnė Nedzinskaitė / „Lesė“
„Lesės“ nuotr. / Rastas kačiukas
Nuo ko prasideda geri darbai? Pamenu, kažkada vaikystėje mokė: „Nepraeik pro šalį, kai pamatai tą, kuriam reikia pagalbos“. Taigi, nepraeik... Ar to pakanka?
Vėlyva šeštadienio popietė. Vienos mūsų kauniečių savanorių namuose namų ruoša, tiesiogine to žodžio prasme, virte virė – visi namiškiai ruošėsi šeimos galvos jubiliejui. Šventė turėjo prasidėti jau netrukus, tik... Virtuvės garsus nustelbęs telefono skambutis trumpam nutraukė darbus.
 |
| „Lesės“ nuotr./Rastas kačiukas |
Skambinanti moteris painformavo, kad Laisvės alėjoje matė iš trečio aukšto išmestą katytę išdurtomis akimis. Ne, paties išmetimo fakto ji nemačiusi, bet vieno iš trečiame aukšte esančių butų langai atidaryti, ir, sprendžiant iš sklindančių garsų, bute kažkas švenčiama. Taip, akys išdurtos, snukutis kruvinas. Ne, katytė nesuaugus, mažytukė dar. Ne, ne, ji neketinanti mūsų laukti, ką jūs. Katytės su savimi irgi nepasiims. Ir atvežti jos nežada. „Jūs tuo užsiimat, jūs važiuokit ir ieškokitės, aš namo važiuoju“ – tokį argumentą išgirdo savanorė, bandžiusi paaiškinti, kad sužalotam, nematančiam, skausmą kenčiančiam gyvūnui gatvėje tikrai nesaugu, kad jį bet kas gali paspirti, dar labiau sužeisti, kad, galų gale, „linksmybes“ gali panorėti pratęsti ir tie, kas taip žiauriai su gyvūnėliu pasielgė. Bandymas paaiškinti, kad savanoriai – tokie patys eiliniai piliečiai, dirbantys savo darbus, auginantys vaikus, ir už savanoriavimą negaunantys jokių pajamų ar privilegijų, buvo praleistas pro ausis. Pokalbis baigėsi. Vietoj šventinės nuotaikos – virpančios rankos ir karštligiški svarstymai, ką daryti, juk pro duris jau tuoj turi įžengti pirmieji svečiai.
Tą dieną Dievas, matyt, buvo katėms maloningas – pagelbėti šventinėje ruošoje užsukusi kaimynė, vos išgirdusi apie situaciją, šoko į mašiną ir išlėkė gelbėti katytės. Po penkiolikos minučių kniaukianti mažylė jau buvo savanorės namuose.
Apžiūrėjus katukę išsiveržė palengvėjimo atodūsis – skambinusi moteriškė stipriai „persūdė“. Nesimatė jokių požymių, bylojančių apie kritimą iš didelio aukščio, akytės irgi nebuvo išdurtos, tiesa, iš pirmo žvilgsnio nepatyrusiam žmogui išties galėjo taip pasirodyti – dėl stipraus uždegimo jos atrodė lyg kraujo ir pūlių bumbulai, virstantys iš akiduobių.
Praplovus akytes ir įlašinus vaistų mažylė iškart praregėjo. Ir... mirtinai išsigando. Matyt, per savo trumpą poros mėnesių gyvenimėlį žmones jai teko pažinti ne iš pačios geriausios pusės. Ką gi, pats laikas susipažinti su kita. Ir savom akim įsitikinti – gyvenimas gali būti ir kitoks: gražus, jaukus, spalvotas...
 |
| „Lesės“ nuotr./Rastas kačiukas |
Katytės baikštumas, išvaizda ir siaubingai užleista liga akivaizdžiai bylojo: nepaisant aristokratiško gymio ši mažylė – laukinukė, kiemo vaikas. Uždegimui įsismarkavus nieko nebematanti, skausmo ir alkio genama ligoniukė ėjo ten, kur kojos nešė. Kaip ir tūkstančiai kitų, tokių pat kieminių beglobiukų, kurių tiek daug atsiranda ir dingsta daugiabučių namų kiemų vandenyne. Išskyrus tas saleles, kuriose jau įvykdyta „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, gerokai pristabdanti beprasmių mirčių ciklą. Būtent tokiais momentais supranti, kad ne veltui ją vykdome. Juk ir šitai Siamo mišrūniukei pasisekė tik per laimingą atsitiktinumą – už kiemo ribų buvo ne judri gatvė, o rami Laisvės alėja, ir bent vienas žmogus iš einančių pro šalį pasivargino atkreipti dėmesį. Ir, nors ir nestabtelėjo padėti, praeidamas pro šalį paskambino mums. Sąžinę sau, matyt, nuramino, o ar dėti pliusiuką už gerą darbą – spręskite patys.
P.S. Prieš keletą dienų vienas užsienio pilietis, Molėtų plente pastebėjęs du besiblaškančius katinukus, ne tik nepabūgo jų, aptekusių blusomis bei supūliavusiomis akimis, įsikelti į savo mašiną, bet ir pasivargino į „Lesės“ prieglaudėlę Vilniuje atvežti. Negana to, paaukojo pinigėlių rastinukų gydymui, o po poros dienelių paskambino pasidomėti, kaip mažiesiems globotinukams sekasi. Mentalitetas, sakote? Aš irgi taip sakau...
Atsiųsta
m.15min.lt (15min.lt mobili versija)
As net uzmygt negaliu po siandienos ivykio:-( Prie mano namu varteliu grizdama namo radau juoda gulinti ir miaukianti gal 3men.katinuka. Vos tik ji palieciau eme miaukti, bet pajudet negalejo. As radau internete Grindos telefona ir jiems paskambinau, bet ten atsiliepusi piktu balsu moteris man pasake, kad i Naujaja Vilnia jie nevaziuos ir artimiausia veterinarijos klinika nesciau, o dar sako, kad Grinda rupinasi gyvunais. Bijojau, kad nesant suzeista gyvuna reiks moket veterinarui, o pas man tebuvo 8lt like, bet N.Vilnioj nei vienas neprase veterinaras sumoket. Nunesiau i netoli pas veterinara vyra ta nejudanti, miaukianti kaciuka, suleido jam nuskausminamuju ir pasake, kad pazeisti kaciuko vidiniai organai, kaciukas paralyzuotas iki puses matyt, bet jis neturejo vaistu kaciuko uzmygdymui. Tada nuveziau kaciuka i kita vet.klinika.N.Vilnioje, ten katinuka uz kaklo betkaip iseme is mano krepsio ir sake apziures, o man liepe palaukti uz duru. Girdejau, kaip katinukas miauke. As tikiuos, kad ji uzmygde, o ne kitaip ateme gyvybe, nes veterinares man pasirode grubios. Kaciuko kuneli man grazino - uzkasiau darze po medziu vargsiuka:-( Man pasake, kad ta mazuti kaciuka kazkas sumuse. Kraujo aplink kaciuka niekur nebuvo tai maniau, kad ji isgelbesiu, nes pati siuo metu turiu katina ir labai myliu gyvunus, bet jo isgelbeti nepavyko. Dabar galvoju, kas is kaimynu tokie degeneratai isgamos, kad taip pasielge su mazu, bejegiu gyvuneliu. Man gyvunu gaila labiau, nes jie nekalti, o zmoniu sadizmui nera ribu, zmogus slykstus padaras! Pabuvusi per diena dviejuose vet.klinikuose jei kas kada mano pacios katinui atsitiks tai nesiu tik pas ta veterinara kur tam vargseliui nuskausminamuju suleido ir bent jau svelniau apziurinejo. Bet man regis, kad nuskausminamieji nelabai veike, nes katinukas toliau verke. Net negera ant sirdies, vis ta maza kaciuka matau. Kokie zmones degeneratai, kad gali pakelti ranka pries gyvuna:-( O, tuos du alkasius i duju kamera, is ju zmoniu nebus, girti degeneratai neverti gyventi! Zmones, jeigu esat zmones - nesmurtaukyt pries gyvunus, nes uz tai jums ateis atlygis ir gyvenime istiks didele nelaime - garantuoju100%