Agresyvių šunų mada nesukontroliuojama

Šiomis skylėmis sumaniai besinaudojantys agresyvių šunų augintojai beveik nesugaunami: vadovaudamiesi oficialia tvarka dauguma jų kontrolę garantuojančioms institucijoms nekrinta į akis. VšĮ Gyvūnų registracijos centro duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu yra užregistruota beveik 1 500 agresyvių šunų augintojų. 450 jų – vien Kaune.

„Dabartinė tvarka tokia, kad iš esmės Lietuvoje niekas nežino, kiek yra žmonių, laikančių agresyvius šunis. Oficialūs duomenys netikslūs. Agresyvūs šunys Lietuvoje veisiami be jokios kontrolės, dovanojami, pardavinėjami turguose, internete – visur jų pilna. Agresyvių šunų savininkai, nors tai uždrausta, rengia šunų kovas, pjautynes“, – sakė Gyvūnų globėjų asociacijos narė Džiuginta Vaitkevičienė.

Šios asociacijos nariams, taip pat beglobių gyvūnų Kaune kontrolę atliekančios bendrovės „Nuaras“ darbuotojams ne kartą teko susidurti su „draugiškais“ lankytojais, norinčiais pasiimti globoti šeimininkų neturinčius katinus ar mišrūnus šunis. „Atėję pasiimti neva dovanojamų gyvūnų iš tiesų jie šiuos vargšus ketina įmesti į voljerus pas savo šunis“, – žiaurią kasdienybę atskleidė Gyvūnų globėjų asociacijos savanorė.

Per mažai kontroliuojama?

Išsiaiškinti, jog agresyvių šunų veislėms priskiriami gyvūnai auginami žiaurioms kovoms, gyvūnų globėjams nesudėtinga: ant šunų kūnų matyti senos ir naujos žaizdos. Pro jų akis nepraslysta ir virtualioje erdvėje bei laikraščiuose publikuojami skelbimai apie parduodamus draudžiamų veislių šunis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šunų kautynės

„Agresyvių veislių mišrūnus veisti draudžiama, juos privaloma kastruoti. Bet ar to paisoma? Ar atsakingos tarnybos imasi žygių, ar bent retkarčiais atliekamas reidas kad ir į Kaune esantį Aleksoto turgų savaitgaliais, nors ten apstu šios tvarkos pažeidėjų, nelegaliai veisiančių agresyvių veislių šuniukus ir jais prekiaujančių? Ar kas nors bent peržiūri spaudoje ir internete mirgančius skelbimus, kad parduodami pitbulterjerai, Stafordšyro terjerai, Amerikos buldogai, kiti agresyvių veislių šunys?“ – retoriškai klausė Gyvūnų globėjų asociacijos nariai. 

Tikrieji šeimininkai lieka šešėlyje

Nuo 2002 metų galiojančios taisyklės numato, kad agresyvių veislių šunį gali auginti pilnametis asmuo, neturėjęs problemų dėl alkoholio, narkomanijos ar psichinės ligos, taip pat neteistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus. Be to, tokio šuns savininkas privalo būti išklausęs privalomus kursus. Tačiau neretai agresyvius šunis auginti norintys, bet negalintys lietuviai apeina numatytą tvarką. Dažniausiai oficialiai nurodo šuns šeimininku artimą, kartu gyvenantį ir reikalavimus atitinkamą asmenį.

Aliaus Koroliovo nuotr./Gyvūnų globėjų asociacijos narė D.Vaitkevičienė

„Neseniai į „Nuarą“ Kauno policija atvežė agresyvų šunį, kurio šeimininkas gatvėje gąsdino praeivius, siundė ant jų savo gyvūną. Oficialūs duomenys rodė, kad šuns šeimininkė – vyro motina, pensininkė. Iš tiesų ji nei vedžiojo, nei prižiūrėjo to šuns. Jo šeimininkas buvo sūnus, turintis psichikos problemų. Šis gyvūnas pas mus pateko nebe pirmą kartą“, – pasakojo D.Vaitkevičienė.

Tokių istorijų – ne viena, o pasibaigia jos panašiai: iš policijos nubausto asmens šunį numatytam laikotarpiui paima gyvūnų globos ir kontrolės funkciją mieste atliekanti įmonė ar organizacija. Šeimininkui sumokėjus skirtą baudą, gyvūnas grąžinamas iki kito prasižengimo.

Iš taisyklių nesilaikančio šeimininko šuo gali būti atimtas. Tačiau tolesnis jo likimas taip pat neaiškus. „Šiuo atveju didžiausia atsakomybė tenka gyvūnų globos institucijai. Taisyklės numato, kad jie gali tokį šunį atiduoti naujiems šeimininkams. Patikėkite, norinčiųjų tikrai netrūksta. Tačiau apsidrausti, kad šie žmonės šuns nenaudos tokiems pat tikslams, kaip ir ankstesnis šeimininkas, neįmanoma. Numatyta ir alternatyva – užmigdyti šunį. Tačiau tokiu atveju mes visuomenės akyse tampame žudikais“, – sakė Gyvūnų globėjų asociacijos narė.

„Pamiršta“ leidimus

Kauno mieste galiojančių taisyklių kontrolę užtikrinančios Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai sakė jau pažįstantys kai kuriuos Kaune agresyvius šunis laikančius žmones. Pernai įkurta tarnyba per savo egzistavimo laiką tyrė apie 15 skundų dėl agresyvių šunų. Dažniausiai baudos skirtos už tai, kad šeimininkai tokius gyvūnus laikė neturėdami būtino leidimo. „Žmonės teisinosi, kad įsigydami šuniuką net nepagalvojo, jog leidimas reikalingas. Tačiau tokia tvarka, išimtys niekam netaikomos. Pažeidėjams skiriama bauda nuo 200 iki 400 Lt“, – sakė Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas Rimas Sidera.

Tarnybos darbuotojai tvirtino iki šiol nė karto nesulaukę skundų dėl to, jog agresyvių šunų augintojai skatintų jų agresyvumą, rengtų neteisėtas kovas. Tokių duomenų neturi ir policijos pareigūnai.

Gauna teorijos, bet ne praktikos

Kovo 19 dieną Kaune vėl bus organizuojami kursai agresyvių šunų augintojams. Nedalyvavę juose tokių gyvūnų šeimininkai negalės gauti savivaldybės leidimo laikyti savo šunį. Už tai gresia baudos. Vienas iš šių užsiėmimų rengėjų Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis įsitikinęs jų nauda. Tačiau pripažįsta, kad kursuose agresyvių šunų savininkai gauna tik teorinių žinių.

„Jei būtų mūsų valia, į programą įtrauktume daugiau praktinių užsiėmimų. Pavyzdžiui, pademonstruotume, kaip testais nustatoma šuns psichinė būklė: žiūrima, kaip jis reaguoja į šūvį, kitus dirgiklius. Taip pat pademonstruotume, ką daryti susipjovus šunims, kilus kitoms stresinėms situacijoms. Tačiau kursai vyskta pagal Vyriausybės patvirtintą programą, į kurią įtraukta tik teorija. Tiesa, su šunų augintojais kalbasi teisininkai, etiologai (specialistas, tiriantis kaip gyvūnas sąveikauja su aplinka) ir kiti specialistai, rodoma vaizdo medžiaga“, – sakė V.Gustaitis.

Pasak pašnekovo, agresyvius šunis auginantys lietuviai – įvairaus amžiaus, socialinės ir finansinės padėties: „Kursuose yra visokių žmonių: nuo jauniausio leistino amžiaus (18 metų) iki pensininkų.“