Kada Lietuvoje gyvūnas-šiukšlė taps gyvūnu-vertybe?

O šiandienos realijos Lietuvoje gyvūnų atžvilgiu yra tokios: visiškai neužtikrinama gyvūnų gerovė, beveik visuomet išvengiama bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnu, augintiniai beprasmiškai veisiami ir masiškai išmetami į gatvę, jais masiškai atsikratoma išvežant numarinti į valstybines prieglaudas, nėra jokios augintinių kontrolės, valstybinės institucijos nenori gerinti bei skatinti gyvūnų gerovės, trūksta švietimo apie augintinių sterilizaciją, valstybinės institucijos vengia bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant spręsti susidariusias problemas.

Naujame įstatymo projekte įtvirtinamos tokios nuostatos, kurios tiesiog būtinos keičiant dabartinę padėtį Lietuvoje gyvūnų atžvilgiu. Pagal naujo įstatymo projektą, bus draudžiama veisti savo augintinius ne komerciniais tikslais, tai yra gyvūnų augintinių savininkai privalės užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant perdavimo gyvūnų globos namams, gyvūnų laikinosios globos paslaugos teikėjams, kitoms gyvūnų globos įstaigoms) arba ketina rūpintis jais patys.

Valstybės išsivystymo lygį parodo tai, kaip ji sugeba apsaugoti pačias bejėgiškiausias būtybes – vaikus, senelius ir gyvūnus.Ši norma svarbiausia siekiant užtikrinti, kad gyvūnų augintinių savininkai rūpintųsi savo augintiniais ir jų tyčia ar netyčia neveistų, nes tokio betikslio veisimo rezultatai – dešimtys tūkstančių benamių ir beglobių gyvūnų išmestų į gatves, dešimtys tūkstančių žuvusių keliuose po mašinų ratais, šimtai tapusių sadistų žiaurumo aukomis, dešimtys tonų nužudytų valstybiniuose gyvūnų globos namuose.

Dabar Lietuvoje gyvūnas yra tik šiukšlė, kai tuo metu išsivysčiusiose Europos šalyse gyvūnai tapę vertybe, jų gerove rūpinasi valstybinės institucijos, o ne pavieniai asmenys, už žiaurų elgesį su gyvūnu skiriamos didžiulės, o ne simbolinės baudos.

Kita labai svarbi norma – gyvūnų augintinių identifikavimas. Šiuo metu labai paprasta padaryti nusikaltimą ir likti nenubaustam, nes nėra privalomo gyvūno identifikavimo. Labai paprasta ir nesudėtinga atsikratyti savo augintiniu, kad ir palikus pririštą prie tvoros. Gyvūną padaryti benamiu draudžiama, tačiau dabar nėra jokios galimybės įrodyti, kad savininkas jį padarė benamiu.

Prieš savaitę S.Stanevičiaus gatvėje, Vilniuje, visą rytmetį į darbą skubančius vilniečius šiurpino į šiukšlių dėžę, stovinčią prie kiosko ir autobusų stotelės „Jovaras“, įmesta suvažinėta nėščia katė. Kitoje kelio pusėje yra vaikų darželis ir S.Stanevičiaus mokykla. Katė buvo tiesiog įgrūsta į šiukšlių dėžę, prie jos dar buvo numesta ir išgerto gėrimo skardinė.

Šis vaizdas kaip niekas kitas atspindėjo dabartinį požiūrį į gyvūną augintinį, kuris Lietuvoje tapo šiukšle. Norisi paklausti – kokios visuomenės mes norime, ar mes norime kad mūsų vaikai eidami į mokyklas ir vedami į darželius matytų tokius vaizdus? Ar mes taip ugdome savo jaunimą? Ar norime, kad būtų atvirai propaguojamas smurtas, žudynės, atsakomybės ir nebaudžiamumo nebuvimas? Smurtas ir pyktis pirmiausiai prasiveržia elgesyje su pačiais bejėgiškiausiais ir mažiausiais. O valstybės išsivystymo lygį parodo tai, kaip ji sugeba apsaugoti pačias bejėgiškiausias būtybes – vaikus, senelius ir gyvūnus.