Kurapka – 2012 metų paukštis

Akcijos metu visuomenė supažindinama su šių paukščių biologija ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis. Dažniausiai organizuojamos specialios apsaugos akcijos: maitinimas, lizdaviečių įrengimas, buveinių tvarkymas. Be to, specialistai organizuoja rūšies apskaitas. Į jas kviečiami draugijos nariai, kiti šalies piliečiai, kuriems rūpi mus supančios gamtos išsaugojimas. Naujausios inventorizacijos metu surinkti duomenys parodo tikrąją pastarųjų metų rūšies būklę.

Trumpai apie metų paukštį. Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes ar miške esančias atviras erdves. Lietuvoje kurapka siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su atviromis pievomis, ganyklomis su įsiterpusiais želdinių plotais ir krūmynais. Tokia aplinka palanki kurapkoms auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų, o kartais ir pačio žmogaus. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, intensyvėjant žemės ūkiui ir nykstant tradiciniam kaimui, kuriam būdinga minėta žemėnauda, tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, tapo sparčiausiai nykstanti agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšis Europoje.

Tiesa, šiuo metu jai dar negresia išnykimas. Tačiau Europos Sąjungos mastu jos populiacija, atliktų apskaitų duomenimis, per trisdešimt metų sumažėjo 82 proc, o tai jau traktuojama kaip rūšies katastrofinis mažėjimas. Lietuvoje ar kitose šiaurinio rūšies arealo paplitimo šalyse, pastebimą žalą daro ir atšiaurios žiemos, kai prarandama žymi populiacijos dalis. Aišku, papildomai jų gretas praretina ir vis dažniau sutinkami palaidi šunys ar katinai (kurie įveikia žiemą nusilpusius paukščius). Taigi, Lietuvoje, nors žemės ūkis dar ne toks intensyvus kaip Vakarų Europoje, neigiamą poveikį daro kiti faktoriai.

Yra ir dar keli svarbūs momentai: kurapka yra labai sėsli rūšis. Todėl jos vietinės populiacijos būklė šalyje priklauso tik nuo mūsų, ir jai nepadės kaimyninių ar Vakarų Europos šalių įgyvendinamos apsaugos priemonės. Kitas aspektas yra tai, kad padėdami šiam paukščiui žiemos metu, mes saugome tikrai savo krašto, o ne iš toliau atskridusius paukščius. Taigi, kaip saugosime, tokius rezultatus ir turėsime.

Todėl 2012 metų paukščio akcija neapsiribos vien įprasta kurapkų inventorizacija ir paplitimo tyrimais, kad vėliau konstatuotume ir taip akivaizdžiai pastebimą jų būklės blogėjimą. LOD sekretoriatas ir aktyviausi nariai ėmėsi iniciatyvos organizuoti žiemojančių kurapkų lesinimo akciją visoje šalyje, tam įrengiant specialias slėptuves ir pagal galimybes, į jas pilant pašaro: grūdų ar jų išvalų, žolių sėklų, kurių galima surinkti klojimuose. Į šią akciją įtraukiami ne tik LOD nariai, bet ir kaimo žmonės, medžiotojai, miškininkai.

Padėdami šiam paukščiui žiemos metu, mes saugome tikrai savo krašto, o ne iš toliau atskridusius paukščius. Taigi, kaip saugosime, tokius rezultatus ir turėsime.

Šiuo metu jau pavyko susitarti su keliais medžiotojų būreliais ir ūkininkais Trakų, Kauno, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose. Prisimenant ankstesnių metų kurapkų apsaugos akcijas, taip pat tikimės aktyvaus Suvalkijos medžiotojų dalyvavimo. Iš ūkininkų tikimasi, kad jie paglobos paukščius prie savo namų ar tiesiog parems LOD akciją grūdais. Šiuo atveju svarbu įrengti paprastas „pavėsines“ (apie jas 15min.lt skaitykite atskirai parengtame straipsnyje artimiausiu metu) ir prižiūrėti, kad jose būtų lesalo.

Kartu kviečiame šalies ūkininkus, turinčius nors kažkiek nepanaudotų grūdų, kurie gali būti ir pernykščiai ar prastos kokybės, paremti šią draugijos akciją pašarais kurapkoms. Mat kai kada atsiranda norinčių įrengti maitinimo aikšteles ir jas prižiūrėti (ypač mokyklos, medžiotojai ar saugomų teritorijų direkcijos), tačiau nėra galimybės įsigyti lesalo. Jei atsirastų galintys ir norintys suteikti LOD lesalo, informuokite apie tai LOD sekretoriatą ir mes suorganizuotumėm grūdų paėmimą ir perdavimą kurapkas šeriantiems žmonėms.

Tikimės sulaukti atsako iš Lietuvos ūkininkų, kurie tuo būdu svariai padėtų saugant šį, istoriniam Lietuvos kaimui būdingą paukštį. Apie rėmėjus ir kurapkų globos rezultatus informuosime šalies spaudoje ir LOD svetainėje. Mums taip pat svarbu įvertinti kurapkų globos mastus šalyje ir, planuojant reguliarius maitinimo darbus, sudaryti norinčiųjų sąrašus, kad gavus lesalo, jį galėtumėm padalinti. Todėl kviečiame visus, norinčius dalyvauti kurapkų lesinimo akcijoje, apie tai pranešti draugijos sekretoriatui telefonu (8 5) 213 0498 arba el. paštu justina@birdlife.lt.

Be kurapkų šėrimo, taip pat bus organizuojamos kurapkų apskaitos tiek žiemos, tiek veisimosi sezonais. Jas sutiko koordinuoti ir metodiškai parengti ilgametis LOD narys Gediminas Brazaitis. Apie jas atskirai informuosime draugijos svetainėje ir šalies spaudoje. Norintys jose dalyvauti kviečiami registruotis nurodytais LOD adresais.