Lesinimas gali tapti meškos paslauga
Autorius:
Violeta Grigaliūnaitė
/ 
/ Laikraštis „15 minučių“
/ Laikraštis „15 minučių“
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr. / Kol vandens telkiniai neužšalę, nereikėtų skubėti lesinti vandens paukščių – jie dar patys gali susirasti maisto.
Gamtininkai įspėja neskubėti lesinti vandens paukščių – ančių, gulbių. Anot ornitologo Juliaus Morkūno, kol nespaudžia 20 ir daugiau laipsnių speigai, paukščiai dar gali susirasti maisto patys arba spėti išskristi į šiltesnius kraštus.
Lesinti paukščius, ypač vasarą, ne vienam iš mūsų yra tiesiog maloni pramoga. Tačiau ornitologai tvirtina, kad tokiu būdu žmonės padaro paukščiams meškos paslaugą – pripratę prie žmonių atnešamų batonų ar duonos, jie patys nebeieško maisto ir nenori trauktis iš tų vietų, kur buvo lesinami.
„Jeigu tvenkinys yra tarp gyvenamųjų namų, paprastai žmonės rūpinasi paukščiais ir žiemą. Bet kurortuose, prie labiau nutolusių vandens telkinių žiemą žmonių mažai, tad ir lesinti nebėra kam. O vasarą nupenėti gulbių jaunikliai neretai rudenį būna per sunkūs pirmajam skrydžiui su tėvais“, – sakė J.Morkūnas.
Šią žiemą ornitologai ragina neskubėti lesinti paukščių, nes šalčiai dar nėra labai dideli, paukščiai gali išgyventi savarankiškai ar išskristi į žiemojimo vietas.
Anot J.Morkūno, paukščiai labai gerai įsimena vietas ir laiką, kur ir kada juos kažkas lesina. „Todėl pradėjus paukščius lesinti žiemą, tai reikėtų daryti nuolat, nes paukščiai įpranta, gali toje pačioje vietoje maisto laukti ir po kelias paras“, – aiškino J.Morkūnas.
Gulbės, antys iš Lietuvos žiemoti skrenda į Daniją, Lenkiją prie neužšąlančių Baltijos krantų, kur daug vandens augmenijos. Anot J.Morkūno, prieš 50–60 metų Lietuvoje žiemojančių ančių būdavo aptinkama vos viena kita, o dabar dėl klimato kaitos, žmonių įtakos vien sostinės Vilnios upelyje kasmet jų žiemoti lieka apie keli tūkstančiai.
