Šikšnosparniai įmigę žiemos miegu

Šikšnosparniai žiemavietėse pasiskirstę labai netolygiai. Apie 20 europinių plačiaausių (lot. Barbastella barbastellus) šikšnosparnių aptikta Pavilnių regioniniame parke esančio bunkerio ventiliacinėje angoje. Sienų giliuose plyšiuose aptiktos 5–7 šikšnosparnių grupelės, bet jų rūšies nustatyti nepavyko. Kituose aplankytuose bunkeriuose aptikti pavieniui žiemojantys šikšnosparniai.

Mokslininkų duomenimis, šioje Pavilnių regioninio parko saugomoje teritorijoje randamos septynios šikšnosparnių rūšys. Visos šios buveinės priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, kuris  jungia vertingiausias natūralias ES buveines ir rūšis, svarbias Europos biologinei įvairovei.

Europiniai plačiaausiai – itin reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, ji taip pat saugoma ir europiniu mastu. Europinis plačiaausis  –  apie 10 g masės ir apie 5 cm ilgio gyvūnas, gyvena iki 22 metų. Šių šikšnosparnių ausų kaušelius viršutinėje dalyje jungia kaktinė raukšlė, todėl ausys atrodo plačios. Sparnų plėvių viršutinė pusė tamsi, beveik juoda, apatinė – šviesesnė.

Europiniai plačiaausiai minta vabzdžiais, kuriuos medžioja saulei nusileidus ir paryčiui. Šiuo metu šikšnosparniai miega.  Žiemavietėse aptinkami nuo spalio pradžios iki kovo–balandžio mėnesio.  Šie gyvūnėliai atsparūs šalčiams, todėl juos galima aptikti požemiuose, rūsiuose, kur temperatūra svyruoja nuo –4° iki +9° C.

Kaip pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Jolanta Radžiūnienė, dabar šikšnosparniai žiemoja, todėl labai svarbu jų netrikdyti.

Labai prašome jaunųjų gamtos mylėtojų ir visų smalsių tyrinėtojų savarankiškai į bunkerius nelandžioti, neieškoti šikšnosparnių kolonijų, nes šie gyvūnėliai labai jautriai reaguoja į dirbtinius temperatūros, garso ir apšvietimo pokyčius, o pažadinti iš žiemos miego – žūva.