Vaikai ir šunys: kaip jiems saugiai bendrauti

Idealu, kai namuose, kuriuose yra vaikų, gyvena pirmojo tipo – vaikus mylintys – šunys. Nors kitų dviejų tipų šunys taip pat gali išmokti toleruoti šeimos vaikus ar net pamėgti juos, būtina atsiminti, kad ten, kur yra vienas vaikas, greičiausiai atsiras ir kitų – to vaiko žaidimų draugų. To gali būti per daug kantrybės stokojančiam šuniui.

Taigi, kai renkatės naują šunį ir turite ar ketinate artimiausiu metu turėti vaikų, įsitikinkite, kad jūsų išsirinktas šuo mėgsta vaikus. Jeigu jūsų naujas augintinis yra dar mažas šuniukas, tada tik jūs būsite atsakingi už tai, kad jis užaugęs sutartų su daugybe skirtingų žmonių (tarp jų ir vaikų), šunų ir kitų gyvūnų, o taip pat adekvačiai elgtųsi tokiomis gyvenimo situacijomis, su kokiomis jam teks susidurti savo aplinkoje.

Tegul jūsų šuniukas gauna daugybę skanėstų ne tik iš jūsų, bet ir iš jūsų vaikų, o kai užsiimate šuniuko dresūra, į šį užsiėmimą įtraukite ir vaiką, kad šunelis suprastų, jog vaikai yra tokie patys pilnateisiai šeimos nariai kaip ir suaugusieji.

Namuose turi būti laikomasi taisyklių, kurios užtikrins ramybę ir taikų bendravimą.

– Niekada neturėtumėte palikti šuns kartu su mažais vaikais, nesvarbu, kaip labai pasitikite savo vaikus mylinčiu šunimi. Nelaimė gali nutikti netikėtai ir akimirksniu.

– Jūsų šuo turi turėti jam skirtą saugią vietą – guolį, pintinę ar atskirą patalpą. Vaikai turi žinoti, kad šuo turi būti paliktas ramybėje, kai pasitraukia į šią vietą.

– Vaikai turi išmokti paisyti šuns susierzinimo signalų, kuriuos jis išreiškia savo kūno kalba. Išmokykite savo vaiką šių signalų ir šuns kūno kalbos.

Jūsų šuo turi turėti jam skirtą saugią vietą – guolį, pintinę ar atskirą patalpą. Vaikai turi žinoti, kad šuo turi būti paliktas ramybėje, kai pasitraukia į šią vietą.– Išmokykite vaiką su šunimi elgtis švelniai. Vaikas neturi žnaibyti šuns, tąsyti jo ausų ar uodegos, pešti kailio. Jeigu žinote, kad jūsų vaikas linkęs elgtis šiurkščiai, iš pradžių pamokykite jį su pliušiniu žaislu, prieš parsivesdami į namus tikrą šunį.

– Išmokykite savo vaiką, kad miegantį šunį reikia pažadinti žodžiu, o ne liečiant rankomis. Netikėtas prižadinimas gali sukelti šuniui gynybinę reakciją.

– Kai šunys sensta, jie tampa ne tokie pakantūs ir intensyviau reaguoja į skausmą ar išgąstį. Dažniau lankykitės pas veterinarus, kad įsitikintumėte, jog jūsų šuo yra sveikas ir jam nieko neskauda.

Vaikas ir svetimas šuo gatvėje

Jūs taip pat turite išmokyti vaiką, kaip elgtis susitikus nepažįstamą šunį gatvėje.

– Jūsų vaikas neturėtų mėginti glostyti ar kitaip bendrauti su svetimu šunimi, be šeimininko ir be paties šuns leidimo. Šeimininkas turėtų pakviesti šunį prieiti prie vaiko, o ne vaikas turi artintis prie šuns. Šios taisyklės reikia laikytis net tada, kai šuo vizgina uodegą. Jeigu šuo neprieina, vadinasi jis nenori artimiau bendrauti ir turi būti paliktas ramybėje.

– Jeigu šuo yra linkęs bendrauti, jūsų vaikas turėtų lėtai ištiesti jam sugniaužtą į kumštį plaštaką, kad šuo galėtų ją apuostyti. Ištiestus pirštus šuo gali grybštelėti dantimis.

– Jeigu vaikas pirmiausiai mėgins paliesti šuns nugarą, šuo gali išsigąsti, todėl iš pradžių reikia atsargiai iš šono paglostyti šuns kaklą. Glostant kaklą vaikui nereikės tiesti rankos virš šuns galvos ir pasilenkti taip, kad jo veidas atsidurtų ties šuns snukiu.

– Reikia vengti šunų, kurie yra automobiliuose, už tvorų arba pririšti, ėda arba miega, turi žaislą ar kaulą arba rūpinasi mažais šuniukais. Taip pat išmokykite savo vaiką, kad niekada negalima erzinti šuns arba artintis prie palaido šuns.

– Jeigu šuo urzgia arba ima persekioti, bėgimas nuo jo arba šaukimas gali išprovokuoti plėšrūniškus instinktus. Išmokykite savo vaiką, kad tokioje situacijoje reikia tapti „medžiu“ – atsistoti vietoje suglaudus kojas, o rankas prispaudus prie krūtinės. Žvilgsnis turi būti nukreiptas žemyn į savo pėdas. Taip reikia stovėti tol, kol šuo nustos domėtis vaiku ir nueis šalin.

– Išmokykite vaiką, kad tuomet, jeigu šuo parvers jį ant žemės, būtina apsimesti „rąstu“. Reikia įbesti veidą į žemę, į kumščius suspaustomis plaštakomis prisidengti ausis, o alkūnes prispausti prie kūno. Tokioje pozoje būtina ramiai gulėti tol, kol šuo nueis šalin.

Daugeliui niekada gyvenime neprireikia paskutinių poros pamokymų, tačiau juos būtina žinoti. Paprastai draugystė su šunimis vaikams atneša daug naudos ir teigiamų emocijų. Vaikai, kurie išmoksta gerbti, mylėti ir užjausti gyvūnus, šiuos jausmus atsineša ir į suaugusiųjų pasaulį. Viskas ko reikia, kad tai taptų realybe, – išmintingas tiek vaikų, tiek šunų auklėjimas.