Žiauriai Vilniuje sužalotas šunelis Bimas atvertė naują gyvenimo lapą Suvalkijoje

Kaip jau anksčiau rašėme, sausio pabaigoje Naujojoje Vilnioje, greta „Baltic Petroleum“ degalinės, įsikūrusios Stepono Batoro g., buvo aptiktas sunkiai sužalotas maždaug keturių mėnesių šunelis. Visas nelaimėlio kūnelis buvo subadytas kažkokiu smailiu įnagiu.

Suteikus veterinarinę pagalbą šunelis buvo perkeltas į vienų geraširdžių vilniečių, sutikusių laikinai jį priglausti ir slaugyti, namus. Čia jis pradėjo gydytis savo žaizdas ir tvirtėti. Deja, iš tų namų Bimukui – tokį vardą savanoriai gelbėtojai davė šuneliui – netrukus teko išsikraustyti, kadangi to pareikalavo nuomojamo buto šeimininkas.

LGGD nuotr./Visas šunelio kūnas buvo nusėtas žaizdų.

Po karštligiškų paieškų, kur skubiai perkelti nuskriaustą šunelį, atsirado šeima Marijampolės rajone,  nusprendusi Bimą priimti į savo namus visam laikui. Vasario 11 dieną Bimukas persikraustė iš Vilniaus į kitą Lietuvos galą, Suvalkiją.

Naujoji Bimo šeimininkė Saida naujienų portalui 15min.lt sakė sąmoningai išsirinkusi, kam ištiesti pagalbos ranką: „Visą laiką norėjau didelio šuns. Be to, norėjau padėti kokiam nors likimo nuskriaustam padarėliui. Taip sutapo, kad Bimukas atitiko visus kriterijus.“

Apie piktų žmonių ir likimo nuskriaustą šunelį Saida sužinojo internetinėse gyvūnų globos organizacijų svetainėse. Didelio šuns norėjusiai Saidai nusivilti neteks: atrodo, kad Bimas užaugs išties įspūdingo dydžio. Šiuo metu jam tik penki mėnesiai, tačiau ilgakojis šunelis jau didesnis už daugelį suaugusių šunų.

„Mūsų meškutis Bimukas“, kaip naująjį šeimos narį vadina Saida, jau visiškai pasveikęs, visos žaizdos užgijusios, tik kailiukas, kuris sužalojimų vietose buvo nuskustas gydymo metu, dar ne visiškai lygiai ataugęs.

LGGD nuotr./Bimui teko gydytis ne vieną savaitę.

Nenuostabu, kad po tokių skaudžių išgyvenimų kol kas Bimui trūksta ir pasitikėjimo žmonėmis, jis dažnai būna nedrąsus, tačiau savo namo kieme jaučiasi vis užtikrinčiau: iš tolo aploja artėjančius nepažįstamus žmones ir šunis, pamažėl mokosi savo teritorijos sargo amato.

Bimas nėra vienintelis augintinis šeimoje. Pirmiausia, jis turi tokio paties amžiaus draugą, šunelį, kurį Saida rado išmestą pamiškėje. „Gyvename kaime, tad tokių dalykų čia pasitaiko. Radome du šuniukus ir parsinešėme juos. Vieną atidavėm giminaičiams, o kitą pasilikome patys. Su Bimu jie dabar geriausi draugai“, – sakė moteris.

Be mažylių, namuose yra dar du suaugę šunys: septynerių metų kalytė ir vienų metų jos sūnelis. Bimui kol kas sunkiausiai sekasi sutarti su šia pusamže kalyte ir kate, pavydinčia šeimininkų dėmesio visiems šunims ir ypač naujokui Bimukui. Kalaitės Bimas kol kas labai bijo. Privengia ir katės, kuri supykusi puola jaunuosius šunelius.

Užtat, pasak Saidos, Bimas puikiai sutaria su vaikais. Jais jis pasitiki ir juos myli. „Gal pačią pirmą dieną, kai jis atsirado mūsų namuose, septynerių metų sūnus davė Bimukui nulaižyti sviestą nuo pirštų. Aš net išsigandau – šuns dar nepažįstu, nežinau, kaip jis reaguos, – tačiau Bimas taip gražiai ir švelniai tuos pirštus nulaižė, kad visos baimės dingo“, – prisimena šeimininkė.

LGGD nuotr./Užaugęs Bimas bus išties didelis šuo – toks, apie kokį svajojo pagalbos ranką jam ištiesusi Saida.

Saida nepaliauja girti jaunėlio Bimo: „Jis labai protingas. Moka „labas“ duoti, nors specialiai lyg ir nemokėme. Labai greitai išmoko vaikščioti su pavadėliu, labai greitai viską perpranta.“

Bimo šeimininkę Saidą galima drąsiai vadinti ne šiaip mėgėja šunininke, o tikra profesionale, nors šio įvertinimo ji kratosi. Moteris yra krimtusi kinologijos mokslų („Nebaigiau“, – kuklinasi ji.), dirbusi kinologijos klube. O dabar ji jau svajoja, kad netrukus įsigys ir penktą šunelį. Ar jis bus paskutinis? Saida nesiryžo atsakyti į šį klausimą.

Moteris taip pat nuolat domisi gyvūnų globos organizacijų veikla, nekantriai seka jų naujienas internete, jaudinasi dėl kiekvieno beglobio likimo ir tikisi, kad vieną dieną tokių savanorių gyvūnų gelbėtojų būrelis susiburs ir Marijampolėje. Juk nelaimingų šunų ir kačių yra ne tik Vilniuje ar Kaune. Čia, vietoje, piktų žmonių ir nelaimingų gyvūnų istorijų taip pat pakanka. Tą primena ir geriausias Bimuko draugas – pamestinukas iš pamiškės.