Molio (Vilkiaus) istorija su laiminga pabaiga (nuotraukos)

Viena mergina, bevedžiodama savo šunis, rado jį statybose Lazdynuose, Vilniuje, gulintį molyje (iš čia ir kilo jo vardas). Paaiškėjo, kad šuo sužeistas, negali pajudėti iš vietos. Nežinia, kiek šunelis dar būtų ten gulėjęs, jei niekas jo nebūtų pastebėjęs tokioje atokioje vietoje. Jį radusi mergina pasakojo, jog nuo visų takelių jo nesimatė, statybose dirbę statybininkai šuns nepastebėjo.

„Lesės“ nuotr./Molis (Vilkius)

Mergina susisiekė su „Lesės“ savanorėmis, kurios sutiko atvažiuoti paimti šuns ir suteikti jam prieglobstį „Lesės“ prieglaudoje, kuri tuo metu dar veikė Užupio mikrorajone, Vilniuje. Molis buvo piktas, kai savanorės norėjo jį pajudinti iš vietos, bet pamatęs, kad merginos atkaklios, pats sunkiai pakilo. Savanorės prie antkaklio pririšo rastą statybinę virvę ir nukreipė šunį mašinos link.

Į mašiną Molis įlipo pats, bet buvo matyti, jog jam labai skaudėjo galines kojas. Nuvykus į veterinarijos kliniką šuneliui buvo atliktas rentgenas ir nustatyta diagnozė – lūžę dubens kaulai. Atlikta operacija – geležimis sutvirtinti lūžę kaulai (dar kartą nuoširdžiai dėkojame tiems, kas aukojo brangiai šunelio operacijai). Po operacijos šunelis apsigyveno prieglaudoje, kurį laiką kiekvieną dieną gaudavo leidžiamų vaistų nuo skausmo, kas jam, žinoma, nelabai patiko.

Ilgą laiką Molis nesirėmė viena galine koja, bet sustiprėjęs sugebėdavo puikiai bėgioti ir ant trijų. Šuo pasirodę esąs labai draugiškas žmonėms, kuriuos pažįsta, taip pat sargus. Jo skelbimas buvo patalpintas www.lese.lt, www.gyvunugloba.lt ir kituose tinklapiuose, taip pat „Alio“ laikraštyje, tačiau jo šeimininkai neatsiliepė. Kai „Lesė“ turėjo išsikraustyti iš savo ankstesnių patalpų, Molis iškeliavo pas laikinus globėjus, kurie labai gražiai apie jį atsiliepdavo, sakė, jog šuo draugiškas, noriai žaidžia, labai mielas, nekelia rūpesčių.

„Lesės“ nuotr./Molis (Vilkius)

Deja, per kelis mėnesius neatsirado žmonių, norinčių pasiimti Molį visam laikui. Ir štai visai neseniai paaiškėjo, kodėl Moliui taip nesisekė rasti naujų šeimininkų – jis laukė senųjų! Kovo mėnesio pabaigoje su „Lese“ susisiekė tikrieji Molio šeimininkai. Pasirodo, Molio tikrasis vardas – Vilkius, jam 8 metai, pabėgo iš namų Pilaitėje, Vilniuje, kartu su kaimynų kalyte. Kalytė po kurio laiko grįžo namo, o Vilkius, deja, ne. Turbūt nuklydo mišku link Lazdynų mikrorajono, o grįžti namo nebegalėjo dėl traumos.

Šeimininkai jo ieškojo, dėliojo skelbimus, skambino į gyvūnų prieglaudas, bet likimas lėmė, jog į „Lesę“ nepaskambino ir neperžiūrėjo skelbimų „Lesės“ tinklapyje... Po 4 mėnesių, susitaikę su netektimi ir pradėję ieškoti naujo šunelio netyčia aptiko „Lesės“ tinklapį ir rado savo paklydėlio skelbimą! Turbūt galite įsivaizduoti, kaip džiaugėsi ir šeimininkai, ir Vilkius. Šuo buvo lauke, kai jo šeimininkai važiavo ieškodami globėjų namo, neaplojo jų automobilio, nors paprastai aplodavo visus, tik pribėgo prie vartelių ir inkštė. Vieni kitus iškart atpažino. Ypač džiaugėsi vienuolikmetė Vilkiaus šeimininkė Indrė, kuri šuneliui dingus parašė tokį eilėraštuką:

Vilkius
Nestovinčių ausyčių,
Gražių rudų akyčių,
Mažos juodos nosytės,
Trumpos mielos barzdytės.
Dėl šuolio kaip „stirniuko“,
Dėl linksmo jo plaukimo,
Dėl pakreiptos galvytės,
Dėl jo to sulojimo...
Dėl to, kad pasiilgau,
Dėl to, kad taip jį myliu,
Dėl to, kad nekenčiu
Akimirkos kai dingo.
Dėl to toliau aš vilsiuos,
Dėl to toliau tikėsiu,
Jis grįš ir aš neklystu,
Jis mūsų nepamiršo!..

Dabar Molis (Vilkius) jau savo namuose, pasveikęs ir patenkintas, kad grįžo pas šeimininkus.

„Lesės“ nuotr./Molis (Vilkius)

Norime visiems patarti ir paraginti – kai dingsta Jūsų augintinis, ieškokite jo visais įmanomais būdais: reguliariai peržiūrėkite internete visų Lietuvoje veikiančių gyvūnų prieglaudų tinklapius, kitus tinklapius, kuriuose skelbiami gyvūnų skelbimai, jei neturite interneto, skambinkite bendruoju informacijos telefonu ir Jums bus suteikta informacija apie Vilniuje ir kituose miestuose veikiančias gyvūnų prieglaudas, gyvūnų globos organizacijas.

Peržiūrėkite gyvūnų skelbimus laikraščiuose. Jeigu nerandate savo dingusio gyvūno skelbimo, vis tiek susisiekite su prieglaudomis ir praneškite, kad dingo Jūsų augintinis, pakabinkite skelbimus visose veterinarijos gydyklose, savo ir aplinkiniuose rajonuose, pavartykite „Alio“ laikraštį, kuriame gyvūnų prieglaudos taip pat kiekvieną savaitę skelbia apie rastus gyvūnus. O svarbiausia – tikėkite, kad Jūsų augintinis atsiras, taip, kaip tikėjosi mažoji šuns šeimininkė Indrė, nes Molio (Vilkiaus) istorija įrodo, jog būna istorijų su laiminga pabaiga.