„Visi žaidėjai, kurie būna aikštelėje, gerai atlieka savo darbą, tuo pačiu vykdydami trenerio nurodymus. Kol kas savo galimybių neparodė tie žaidėjai, kurie gauna mažiau žaidimo laiko“, – sakė 31 metų įžaidėjas.
Pasak G.Gusto, klaidų daro visi, tačiau jos nėra esminės. „Svarbu, kad komanda laimi“, – pabrėžė krepšininkas.
G.Gusto nuomone, rinktinių, kuriose jis laimėjo medalius, ir dabartinės komandos lyginti negalima.
„Nemanau, kad ankstesnių ir šių metų rinktinių žaidimas yra sulyginamas. Visai kiti žaidėjai, kita karta dabar. Ir baigiant tuo, kad ir trenerių sistemos buvo skirtingos“, – pasakojo G.Gustas, kuriam vilkint Lietuvos nacionalinės komandos marškinėlius vadovavo Antanas Sireika ir Ramūnas Butautas.
Naujasis Zgorželeco „Turow“ (Lenkija) klubo įžaidėjas mato panašumų tarp rinktinių tame, jog iš pat pradžių komanda sunkiai įsibėgėja, o vėliau – skina pergales.
„Galbūt tai yra panašumas. Bet čia yra trenerio nuopelnas, sugebėjimas komandos fizinę būklę pastatyti kilimo stadijoje, kad su kiekvienomis rungtynėmis forma vis gerėtų, o pačiame finale būtų sportinės formos aukščiausias taškas“, – sakė G.Gustas.
Gal galima palyginti „ant popieriaus“ esančias rinktines 2003, 2007 ir dabar? „Kiekvienais metais rinktinė turi savo žaidėjus ir jie yra tuo metu labiausiai verti būti joje. Ir ne tik ant popieriaus, jie tą parodo rezultatais“, – teigė G.Gustas.
Krepšininkas tiki, kad sėkmė nuo Lietuvos rinktinės nenusisuks.
„Aš tvirtai tikiu, kad mūsų rinktinė žais finale. Pagrindiniai mūsiškių varžovai, manau, bus ispanai. Nors ir prancūzai, ir rusai turi ambicingų planų“, – kalbėjo G.Gustas.
