J.Valančiūnas tikina, kad sėkmingas jo žaidimas – komandos draugų nuopelnas.
– Jonai, ar buvo sunku stumdytis su vokiečių aukštaūgiais?
– Tikrai buvo sunku, bet stengėmės, stumdėmės ir kažkas pavyko.
– Kartais žaidėte neįprastai žemu penketu. Toks buvo išankstinis planas?
– Ir vokiečiai leido žemą penketą. Aišku, tuo metu aikštelėje būdavo Dirkas, bet jis yra metikas. Prisitaikėme prie jų.
– Aikštelėje gauni vis daugiau laiko. Kaip jautiesi, kai tau suteikiama vis daugiau galimybių?
– Smagu. Dėl to jaučiuosi labai gerai. Be labai gerų perdavimų negalėčiau nieko padaryti. Tai komandos draugų indėlis. Man lieka tik pats smagumas.
– Panašu, kad su Šarūnu Jasikevičium vis geriau suprantate vienas kitą aikštelėje?
– Be abejo, susižaidimas vis gerėja.
– Kuris varžovas – Rusija ar Makedonija – parankesnis ketvirtfinalyje?
– Pagrindinė mūsų užduotis buvo laimėti rungtynes su vokiečiais. Kas parankiau, žiūrėsime vėliau.
– O pats asmeniškai už kurią iš šių rinktinių sirgsi?
– Neturiu favoritės. Už abi (šypsosi).
