„Aš jau turiu Europos čempionato auksą, o brolis dar neturi”, – sakė 2003 metų Europos čempionas K.Lavrinovičius.
Sienos „Montepaschi” puolėjas Kšyštofas drąsiai pasiaukotų dėl brolio Darjušo, kuris vasarą persikėlė į Maskvos CSKA.
Neišskiriami broliai dvyniai dalyvavo tik vienose kontrolinėse rungtynėse su Slovėnija – mačą su čekais jie praleido.
– Šią vasarą rinktinėje yra didelė konkurencija tarp aukštaūgių. Ar nepagalvojate, kad galite išgirsti savo pavardę, kai bus atsisakoma dar dviejų žaidėjų? – „Lietuvos rytas“ klausė K.Lavrinovičiaus.
– Be abejo, tokių minčių kyla. Bet stengiuosi apie tai negalvoti – dirbu, padedu jaunimui, patariu.
Juk turiu patirties, aštuonerius metus žaidžiu rinktinėje, kovojau ne viename finale. Tai, ką moku, perduodu jaunimui. O kurie žaidėjai paliks rinktinę, nuspręs treneriai – jie mato, kuris krepšininkas reikalingesnis.
– Jeigu reikėtų pačiam nuspręsti, kas lieka rinktinėje – Kšyštofas ar Darjušas?
– Norėčiau, kad brolis būtų dvyliktuke. Ar paaukočiau savo vietą dėl brolio? Be abejo.
Aš jau turiu Europos čempionato auksą, o brolis dar neturi. O šiais metais yra didžiausia galimybė pasiekti šią svajonę. Jei reikėtų, tikrai užleisčiau vietą broliui.
– Kuris yra geresnis krepšininkas – jūs ar brolis?
– Man atrodo, kad brolis. Jis atletiškesnis, gal net kai kur šiek tiek protingesnis.
– Jūsų brolis Darjušas sakė, kad pastaruosius dvejus metus ne sensta, o jaunėja. Kokia jūsų sportinė forma?
– Viskuo esu patenkintas, jaučiuosi labai gerai. Išskyrus tas dvi savaites, kai labai sunkiai sportavome fizinio pasirengimo treniruotėse – tada jaučiausi pavargęs. Dabar jau atsigaunu, jėgos grįžta. Dabar tokie metai, kai sveikata dar leidžia bėgti, žaisti gerą krepšinį, jau turiu nemažai patirties. Tai vieni geriausių mano karjeros metų. Šį sezoną įrodžiau, kad dar galiu žaisti, kad yra parako. Nežinau, kokį mane žiūrovai iš šalies mato, bet savimi dar nesu nusivylęs. Visi kalba, kad 31–eri ar 32–eji yra jau saulėlydis krepšininkui, bet aš jaučiuosi puikiai.
