Specialiai 15min.lt iš Oslo: Erica: kaip gali nesirgti už mylimą žmogų?!

Daugiau nei du mėnesius jūsų su Jurgiu gyvenimas buvo visai pasikeitęs – kaip manai, kaip seksis sugrįžti į normalų ritmą?

Mūsų gyvenimo ritmas ir taip nėra normalus, juk mes – menininkai. (Juokiasi) Man svarbu, kad kai ką nors darai, turi tai daryti gerai, tikėti tuo ir atsiduoti tam 100 proc. Aš tikrai tikiu savo vyru ir visu tuo, ką jis darė „Eurovizijoje“.

Niekas negali kaltinti „InCulto“, kad jie ką nors ne taip padarė ar kad neatidavė savęs. Ne jų kaltė, kad dauguma žmonių turi blogą skonį.

Aš taip pat esu kilus iš mažos šalies – airiai labai serga už savo futbolo ar regbio žaidėjus ir juos myli ne tik tada, kai jie laimi, bet – svarbiausia – ir kai pralaimi. Tuo tarpu kitos šalys, o ypač mūsų didžioji kaimynė (D.Britanija), palaiko savo žaidėjus tik tada, kai jiems sekasi. Juk labai svarbu palaikyti ir laimėje, ir nelaimėje! Bet „InCulto“ viską padarė labai gerai.

Kai mes dalyvavome su „Skamp“, taip pat nelaimėjome „Eurovizijos“ – užėmėme tik 13 vietą, bet kiekvienais metais per „Euroviziją“ žmonės dainuoja mūsų dainą, vis dar prisimena ir mus, ir „You Got Style“ – taip pat bus ir su „InCulto“.

Po antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio jūs su Jurgiu išėjote iš arenos pirmi ir atrodėte nusiminę – kol nepamatėte tos didelės minios lietuvių gerbėjų...

Aš tada buvau ne tiek liūdna, kiek pikta ir susierzinusi, nes tikėjau, kad jie privalo patekti į finalą. Sužinojusi, kas pateko į jį, apie kai kurias dainas pagalvojau: „Kaip tai gali būti?! Juk tai baisios dainos!“ Tačiau tai – konkursas.

Ir kai išėję iš arenos mes pamatėme tiek daug gerbėjų... Juk mes buvome vieninteliai atlikėjai, kuriuos taip palaikė saviškiai! Pavyzdžiui, Švedijos atstovės nelaukė nei vienas gerbėjas. Ir apskritai kitą dieną Švedijos nacionaliniame laikraštyje virš jos nuotraukos buvo didelėmis raidėmis parašyta „Prašau, nepirkite jos įrašų!“. Tu įsivaizduoji?! O jai dar tik 18 metų! Švedai, kurie visada patenka į finalą, tai priėmė kaip didžiulį įžeidimą..

Kai aš išgirdau švedės dainą, kūnu nubėgo šiurpuliukai – o tai man nutinka retai. Jos daina iš tiesų buvo nuostabi! Dar man patiko Estijos atstovas – bet ir jis nepateko į finalą...

Tai finalo nėra prasmės ir žiūrėti...

Nelabai... Nežinau, ar žiūrėsiu jį, ar ne – neplanuojame. Šeštadienį eisime su sūnumi į parką, kur daug skulptūrų. Kai turi vaikų, jie parodo, kas iš tiesų yra svarbu ir kad mes gyvename ne tik dėl „Eurovizijos“...

Ketvirtadienio vakarą jis labai verkė dėl tėčio...

Taip... Mūsų visa šeima buvo sukrėsta: „Kas čia nutiko?!“ (Šypsosi)

Per visą šį laiką, kai „InCulto“ ruošėsi nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai, vėliau – ir pačiai „Eurovizijai“, jūs buvote pati karščiausia grupės sirgalė. Kad žmona taip entuziastingai palaikytų vyrą – nėra dažnas reginys. Jūs esate ideali draugė ir žmona ar pati kaip dainininkė suprantate, kad toks palaikymas – labai svarbus?

Aš tikrai nesu ideali, patikėk. (Juokiasi) Tiesiog esu taip užauginta, kad poroje vienas kitą turi palaikyti – jis tą patį darytų dėl manęs. Žinoma, gerai, kad mes abu esame menininkai ir aš labai gerai suprantu jo darbą ir tą didelį moterų dėmesį, kurį jis gauna. Jis taip pat tai supranta.

Bet jeigu ir nebūčiau scenos žmogus, vis tiek privalėčiau jį palaikyti. Daug žmonių stebisi: „O, tu taip palaikai jį, taip sergi...“ Bet aš nesuprantu, kaip galima už jį nesirgti, jei tu myli žmogų?!

Ir paskutinis klausimas – ar per visą tą laiką tau nenusibodo tos žėrinčios sidabrinės kelnaitės?

(Juokiasi) Oi, ne. Man jos labai patinka. Manau, kad Jurgis ir ateityje jas apsimaus ne kartą. Įspūdingai atrodo, kai jas apsimauna, užgesina šviesas ir pašviečia į tamsą su prožektoriumi – nuo to vaizdo galima apakti! (Juokiasi)

Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./„InCulto“ sirgaliams atsidėkojo dainomis