„Nesu pakankamai stipri tai pakelti... Jaučiu... Kad tai netikra! Aš tokia laiminga ir dėkinga, niekada negalvojau, kad tai nutiks man... – nuoširdžiai ir naiviai sakė Lena, braukdama ašaras, kai jai buvo įteiktas stiklinis mikrofonas. – Ar turiu dabar dainuoti? Oi...“

„Eurovizijos“ finalą pradėjo praėjusių metų laureatas Alexanderis Rybakas, pernai savo daina „Fairytale“ surinkęs rekordinį balsų skaičių. Didžiajame „Eurovizijos“ finale šiemet jaunasis dainininkas pasirodė su atnaujinta dainos versija, kurią jam padėjo atlikti visa salė, bei kur kas didesniu šokėjų būriu – tai buvo geras apšilimas būsimai muzikinei kovai.

Pirmoji ant scenos pasirodė seksualioji Azerbaidžano atstovė Safura su daina „Drip Drop“. Laikoma viena iš lyderių, atlikėja labai stengėsi per savo lemiamą pasirodymą įsiminti Europos žiūrovams, kad jie jos nepamirštų po dar 24 pasirodymų. Spaudos centre jos daina palydėta audringais plojimais.

Pirmą kartą plačiajai auditorijai pasirodė vadinamojo didžiojo ketverto atstovas – Ispanijos dainininkas Danielis Digesas su daina „Algo Pequeñito“. Per šį pasirodymą kelioms sekundėms į sceną staiga išbėgo gerbėjas, kuris trumpam sutrikdė šou. Dėl to Ispanijos atstovui buvo leista pakartoti dainą po visų 25 šalių pasirodymų.

Žinoma, audringais plojimais buvo sutiktas Norvegijos dainininkas Didrikas Solli-Tangenas su daina „My Heart Is Yours“. Išvaizdus vyras, galingas balsas, jausminga baladė ir šildančios namų sienos...

Visai kitokią nuotaiką scenoje pasėjo Moldovos siaučiantys atlikėjai „Sunstroke Project & Olia Tira“ su daina „Run Away“. Spaudos centre visi tarsi pabudo ir šūksniais palaikė dainininkus per visą pasirodymą.

Daugelio nuomone, nevisai pelnytai į finalą patekęs Kipro atstovas Jonas Lillygreenas su „The Islanders“ labai stengėsi užkariauti žiūrovų širdis savo nesudėtinga dainele. Tik ar jam pavyko...

Šeštasis roko garsais bandė sudrebinti Bosnijos ir Herzegovinos atstovas Vukašinas Brajičius su daina „Thunder & Lightning“. Raudonu švarku vilkintis dainininkas galbūt ir įsimins auditorijai, bet ar tai padarys jo daina – tenka abejoti. Nors priedainis ir neblogas.

Pradėjus groti Belgijos atstovui Tomui Dice'ui, atrodė, kad visai neseniai ta daina jau skambėjo – galbūt toks įspūdis galėjo susidaryti dėl Kipro atstovo dainos, atlikėjo ir pasirodymo principo panašumo. Nors ši daina buvo stipresnė ir sulaukė šiltesnių publikos salėje ir Spaudos centre ovacijų.

Su Serbijos atstovo Milano Stankovičiaus daina „Ovo Je Balkan“ spaudos centre prasidėjo šokiai. Galbūt kai kam jo išvaizda atrodo keistoka, bet Balkanų šalys – jį dievina. Tuo buvo galima įsitikinti ir stebint užsienio žurnalistus, kurie tiek jam, tiek užvedančiai dainai negailėjo plojimų.

Devintuoju numeriu „Eurovizijos“ scenoje pasirodė romantiškai ir lyriškai nusiteikusi Baltarusija. Jai atstovaujanti grupė „3+2“ blizgėjo auksu ir sidabru, baltu fortepijonu ir staiga išsiskleidusiais ne mažiau žėrinčiais drugelių sparnais. Atrodo, visi žurnalistai laukė tų sparnų ir jų pasirodymą sutiko šūksniais.

Airijos dainininkė Niamh Kavanagh nuo pirmųjų dainos „It's For You“ eilučių sulaukė gausių plojimų salėje, kiek vėliau – ir spaudos centre. Žiūrovams dar kartą teko įsitikinti jos stipriu balsu – airių žurnalistai po jos pasirodymo garsiai sušaukė palaikančią skanduotę.

Tikros linksmybės spaudos centre prasidėjo dar prieš pradedant dainuoti Graikijos atstovams „Giorgos Alkaios & Friends“. „Opa“, „Opa“! – rėkė graikus palaikantys žurnalistai, kurie kartu su dainininku dainavo visą jo dainą ir buvo pats geriausias pritariantis choras.

Dvyliktas savo nelabai vykusią dainelę atliko Didžiosios Britanijos atstovas Joshas Dubovie'is. Nors jam už nugaros stovėjo peršviečiami laiptai, šalia sukosi šokėjai ir dainavo pritariančios dainininkės, pasirodymas nebuvo stulbinantis.

Ar tryliktas numeris bus laimingas, kaip ji pati sakė, Gruzijos atstovei Sofiai Nizharadzei ir jos dainai „Shine“? Jos dramatiškas veidas, stiprus vokalas ir ryški raudona suknelės spalva tikrai turėjo įstrigti Europos žiūrovams į atmintį. O kur dar koketiškas ir vos pastebimas akies mirktelėjimas? Tikrai vertas aukščiausių vietų finale.

Finale į sceną ir vėl sugrįžo turkų robotas. O tiksliau grupė „maNga“ su daina „We Could be The Same“. Ar ši keistoka pusiau roko, pusiau popso daina bus įkandama Europos žiūrovams?

Albanijos atlikėja Julia Pasha, pasirodžiusi penkiolikta, su savo daina „It's All About You“ nublanko prie stipresnių varžovų. Nors daina ir turi vidinės energijos, bet melodijos atkartoti tikriausiai nedaug kam pavyktų. Ir ne dėl to, kad ji per sudėtinga...

Islandijai atstovaujanti Hera Björk savo daina „Je Ne Sais Quoi“ privertė publiką audringai paploti, bet ar jie už ją balsuos?

Visai kitą nuotaiką su savimi atsinešė Ukrainos dainininkė Alyosha su daina „Sweet People“. Skausminga originali daina, liūdnos akys, vėjo plaikstomi plaukai – ir galingi aplodismentai po pasirodymo – tiek salėje, tiek spaudos centre.

Į paplūdimio diskoteką arba į artėjantį pasaulio futbolo čempionatą norėjosi keliauti, išgirdus Prancūzijos atstovo Jessy'io Matadoro dainą „Allez Olla Olé“. Vėl šokiai prasidėjo ir salėje, ir spaudos centre – gal tai taps šių metų vasaros hitu?

Vėl ugnimis svaidėsi Rumunijos duetas Paula Seling ir Ovi. Jų karštam pasirodymui plojimų nepagailėta.

Dvidešimti širdis virpino Rusijos atstovai „Peter Nalitch & Friends“ su daina „Lost And Forgotten“. Audringos emocijos liejosi spaudos centre – nuo šūkių „Davai, Rosija!“, ant galvų mėtomo konfeti iki pagrindinio dainininko vardo skandavimo po jo pasirodymo.

Paskutinį – ir bene stipriausią – finalo penketuką pradėjo Armėnija. Jos atlikėja Eva Rivas savo įspūdingo ilgio plaukais ir modelio figūra žiūrovus bandė pavergti daina „Apricot Stone“. Jeigu nebūtų aplink ją augančių medžių, fontanų, dėdžių, grojančių dūdele – pasirodymas tikrai būtų atrodęs skoningiau.

Vienos iš lyderių – Vokietijos – dainininkės Lenos daina „Satellite“ sutikta su išankstine simpatija – salė net padėjo ją dainuoti. Trumputė juoda suknelė, jokių dekoracijų – tiesiog paprasta, skoninga ir įsimintina daina.

Dvidešimt trečia publikos simpatijų prašė Portugalijos dainininkė Filipa Azevedo su daina „Há Dias Assim“. Deja, prieš ją jau buvo panašių ir kur kas stipresnių dainų...

Priešpaskutinis į sceną užlipo Izraelio berniukas Harelis Skaatas, kurio dainai „Millim“ daug kas žadėjo sėkmę. Ko jau ko, o audringo palaikymo jam Osle netrūko.

„Eurovizijos“ finalą užbaigė Danijos duetas „Chanée & N'evergreen“ su gerai įsimenančia daina „In A Moment Like This“. Tačiau ją girdėdami daugelis žurnalistų nesiliovė klausinėti – kur girdėta ši melodija. Tik ar tai bus svarbu Europos žiūrovams? Žiniasklaidos atstovams spaudos centre tai tikrai netrukdė ploti, šokti ir džiaugtis pasibaigusia šių metų geriausių dainų kova.

Tačiau dėl incidento per Ispanijos pasirodymą po visų dainų jiems buvo leista dar kartą pakartoti savo dainą. Nors finalas buvo repetuotas tris kartus, pasitvirtino taisyklė, kad ne viską galima surepetuoti...

„Eurovizijos“ nugalėtojos Lenos daina „Satellite“