Vuvuzela yra iš plastiko gaminamas maždaug metro ilgio pučiamasis instrumentas. Masiškai pardavinėti jis pradėtas apytiksliai nuo 2001 metų. Stadionuose susirinkę žiūrovai šį instrumentą dažniausiai stengiasi pūsti kuo smarkiau, todėl iš tribūnų sklindantis triukšmas primena milžiniško piktų bičių spiečiaus zyzimą.

Šveicarijos tyrėjai nustatė, kad vuvuzelos skleidžiamas triukšmas – net 127 decibelai. Palyginimui – benzininis pjūklas skleidžia 100, o žoliapjovė – 90 decibelų garsą. Tie patys mokslininkai teigia, kad didesnis nei šimto decibelų triukšmas žmogui per 15 minučių gali rimtai sutrikdyti klausą.

Šie duomenys padeda suprasti, kodėl vuvuzela užsitraukė tokią didelę nemalonę. Jau anksčiau ne kartą pasigirdo futbolininkų ir trenerių siūlymų šį instrumentą uždrausti. Treneriai teigia, kad dėl milžiniško triukšmo negali žaidėjams perduoti nurodymų, o šiems sunku bendrauti tarpusavyje. Jau seniau Pietų Afrikoje draugiškas rungtynes žaidusios Tailando rinktinės treneris Bryanas Robsonas vuvuzelų gaudesį įvardijo kaip pagrindinę komandos prasto žaidimo priežastį, o prasidėjus pirmenybėms milžinišku triukšmu skundžiasi daugelio komandų žaidėjai.

Čempionato organizatoriai vuvuzelą laiko neatsiejama pietų afrikiečių kultūros dalimi, todėl jos naudojimo stadione uždrausti kol kas nepavyko. Vienintelis kompromisas buvo tai, kad instrumento reikalaujama nenaudoti skambant nacionaliniams himnams.

Kur kas originalesnį ir priimtinesnį vuvuzelos naudojimo rungtynių metu būdą prieš čempionatą siūlė muzikologas Pedro Espi-Sanchisas. Šis muzikologas yra Afrikos muzikos ekspertas ir teigia, kad pučiant tinkamai galima išgauti puikų garsą. Iki šiol vuvuzelos pučiamos siekiant palaikyti savo komandą ar išgąsdinti varžovus. Bet kaip pučiant ji išgauna tik vieną aukštą B natą, kuri žaloja klausą, o stadione girdimas nekoordinuotas zyzimas.

Muzikologas sako, kad vuvuzelas reikia pūsti švelniau ir subtiliau, taip sukuriant melodijos jūrą. Siekdamas tai įrodyti, jis net subūrė grupę „Vuvuzela Orchestra“, o ši išleido dainą „Abafana“. Šioje dainoje vuvuzeloms akompanuoja kiti tradiciniai Pietų Afrikos instrumentai, o P.Espi-Sanchesas įrodė, kad taisyklingai grojant vuvuzela gali užimti savo vietą orkestre šalia kitų instrumentų.

Muzikologas siūlo, kad stadionuose būtų pardavinėjamos septynių spalvų vuvuzelos, kurių kiekviena galėtų groti vieną skirtingą natą. Rungtynių metu švieslentėje būtų parodoma kurios nors spalvos vuvuzela ir tik ja būtų galima groti.

Tokiu būdu nebebūtų girdimas neorganizuotas ausis žalojantis zyzimas ir pietų afrikiečiai galėtų įrodyti, kad jų nacionalinio instrumento skleidžiamas garsas gali būti malonus.

Pagrindinis P.Espi-Sancheso pasiūlymo trūkumas tas, kad jis pasirodė vėlai, todėl praktiškai neįgyvendinamas. Tuo tarpu futbolo gerbėjams ir pasaulio čempionate dalyvaujantiems žaidėjams lieka susitaikyti su nekoordinuojamu vuvuzelų skleidžiamu triukšmu ir tikėtis, kad ausis pavyks išsaugoti sveikas.