Dalydamasis mintimis su oficialia savo svetaine internete 41 metų vokietis teigė šiuo metu besijaučiantis taip, lyg niekada nė nebūtų padaręs pertraukos „Formulėje-1“.

– Michaeli, po ilgos pertraukos vėl išbandėte lenktyninį bolidą. Ar jūsų vairuotas GP2 bent šiek tiek primena „Formulę-1“?

– Bandymai pavyko tiesiog puikiai. Netgi geriau, nei tikėjausi. Tik įsėdęs į bolidą, iš karto pasijutau gerai, tarsi niekada iš jo ir nebūčiau išlipęs.

– Pernai buvote arti sugrįžimo į „Formulę-1“, tačiau kelią tam užkirto kaklo skausmai, kuriuos vis dar jautėte po tos nelemtos motociklo avarijos. Kaip jaučiatės dabar?

– Jau seniai nebejaučiu jokių skausmų, todėl esu tikras, kad jie neatsinaujins. Nuo tos avarijos prabėgo jau metai, tai jau praeitis. Nuo gruodžio mėnesio labai intensyviai dirbu fiziškai ir jaučiuosi tikrai gerai. Tiesa, „Formulės-1“ lenktynėse apkrovos yra nepalyginamai didesnės, net neįmanoma lyginti su per treniruotes ar GP2 bolido bandymus patirtomis. Būtent todėl taip nekantriai laukiu „Formulės-1“ bolido bandymų vasario mėnesį. Tik tada senieji pojūčiai turėtų visiškai grįžti. Negaliu sulaukti, kada tai nutiks.

– Dauguma ekspertų tikėjosi, kad į „Formulę-1“ grįšite ilgiausiai metams, kodėl vis dėlto pasirašėte trejų metų kontraktą?

– Todėl, kad norime kartu ką nors pasiekti. Susidarė unikali sąjunga – Rossas Brawnas ir jo pasaulio čempionatą laimėjusi komanda, „Mercedes“ patirtis ir geriausias šiuo metu variklis – taigi mes norime tuo pasinaudoti. Turime aiškų tikslą – norime laimėti čempionatus. Dėl šito mes kausimės nuo pat pradžių. „Formulės-1“ čempiono titulas man yra standartas.

– Vis dėlto anksčiau ne kartą buvote viešai pareiškęs neįsivaizduojantis savęs, grįžtančio į „Formulę-1“. Kas pasikeitė?

– Taip, aš taip maniau. Pasitraukęs iš „Formulės-1“ 2006 metais, jaučiausi labai laimingas, tarsi išsilaisvinęs. Mėgavausi šita laime, nes per keletą paskutinių savo karjeros metų „Formulėje-1“ jaučiau milžinišką spaudimą. Turiu omenyje ne tik lenktyniavimą, be kurio tiesiog negaliu gyventi, bet ir visą tą gyvenimą po didinamuoju stiklu. Taigi šie treji metai ramybės man labai padėjo. Jaučiuosi taip, lyg mano baterijos vėl būti įkrautos maksimaliai. Mano energija ir motyvacija grįžo. Negaliu sulaukti, kada vėl galėsiu stoti prie starto linijos.