Istorija prasidėjo pirmą ralio dieną. Klaida nr. 1

Trečiasis greičio ruožas vyko „Žemaitijos“ kroso trasoje. Po sniegu – užšalusios ir kietos lyg akmuo vėžės, į kurias daugelis pramušė savo ratus ar numontavo padangas. Po šio greičio ruožo visi sportininkai automobilius suvežė į uždarą parką.

Pagal ralio taisykles, uždarame parke negalima net prieiti prie automobilio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad lauke buvo šalta, o pasislėpti nuo šalčio ir vėjo tiesiog nebuvo kur, varžybų vadovas specialiu biuleteniu leido užvesti automobilių variklius ir sportininkams šildytis automobiliuose. Tai, ko gero buvo pirmoji klaida, pagimdžiusi ištisą virtinę kitų.

Klaida nr. 2

Taip jau atsitiko, kad uždarame parke Vytautas Švedas pastebėjo, kad jo automobilio vienas iš ratų beveik nusimontavęs. Nors padanga nebuvo tuščia, tačiau tikimybė, kad jau pirmame posūkyje ji nusimontuos, didžiulė. Mat visų laukė dar vienas ruožas toje pat nelygioje kroso trasoje.

Ką daryti? Viskas paprasta. Finišavus trečią greičio ruožą iš uždaro parko – vos 100 metrų, o laiko – maždaug septynios minutės. Reikėjo po finišo apžiūrėti automobilį ir nesunkiai pasikeisti ratą. Tačiau to Vytautas ir Audrius nepadarė. Lenktynininkai sugalvojo, kadangi jau uždaras parkas toks palyginus „liberalus“, paprašyti varžybų vadovo pasikeisti ratą uždarame parke.

Priimtas sprendimas – ekipažas keičia ratą, o procesą stebi prie jų pastatytas ir viską stebintis bei fiksuojantis teisėjas. Tą patį atliko ir rusas Aleksejus Šemetas.

Po uždaro parko sportininkai iš karto važiuoja į kitą greičio ruožą, prieš kurio startą tai pat galioja tos pačios remontuoti automobilį draudžiančios taisyklės.

Čia verta pacituoti ralio taisykles, kurios, deja, nenumato jokių išlygų uždarojo parko procedūrai:

„20.2.1. Jei techninės komisijos pirmininkas nuspręs, kad automobilio, esančio uždarame parke,
būklė yra tokia bloga, kad gali turėti įtakos eismo saugumui, tai toks automobilis turi būti
suremontuotas, prižiūrint techninės komisijos nariams.

20.2.2. Automobilio remontui sugaištas laikas bus laikomas vėlavimu, siekiant sulaikyti ekipažą
nuo bandymo panaikinti atsilikimą, laiko bauda už kiekvieną remontui sugaištą minutę ar jos dalį
bus viena minutė.“

Jokių išlygų nenumatyta. Varžybų vadovas Edvinas Vašteris ir Vytautas Švedas bei Audrius Šošas turėtų puikiai žinoti šiuos du punktus. Deja, jiems buvo nusižengta.

Po ralio finišo varžybų komisarai posėdyje neturėjo pasirinkimo – teko vadovautis ralio taisyklėmis, nes jos prilygsta šalies konstitucijai.

Moralas ir moralė

Istorijos atomazga pasibaigė dideliu konfliktu. Pirmiausia, varžybų vadovas, atsižvelgdamas į ralio taisykles, įtraukė penkių minučių baudą Švedui ir Šemetui už uždarame parke rato keitimui sugaištą laiką. Vėliau bauda buvo panaikinta, atsižvelgiant į tai, kad keitimas darytas varžybų vadovui leidus. Šie žingsniai ir sukėlė tikrą audrą tarp kitų sportininkų.

Lenktynininkai derina savo tempą raliometu. Matydami, kad Švedas nebeturi galimybės kovoti dėl aukštų pozicijų, jie neberizikavo, todėl natūralu, kad po finišo pamatę panaikintą baudą nebuvo labai laimingi.

Po finišo, paaiškėjus, kad Švedui ir Šemetui baudos buvo panaikintois, Vanago/Kolomeitsevos, Lipeikio/Lipeikytės ir Butvilo/Vaitkevičiaus ekipažai šį sprendimą užprotestavo, nes ralio taisyklės nenumato jokios kitos galimybės, tik laiko baudą.

Komisarams neliko kitos išeities, tik atstatyti tai, kas neišvengiama.

Visos šios peripetijos baigėsi konfliktais ir nesutarimais – kažkas pasikarščiavo, kažkas apsižodžiavo. Tai lyg sniego lavina, nedidelis netikslumas, nedidelis nusižengimas taisyklėms, ir iš nedidelės sniego gniužtės, mestos po trijų greičio ruožų, ralio finišą užgriuvo didžiulė lavina.

Ką daryti?

Faktas paprastas – pribrendo laikas papildyti ralio taisykles. Visų gyvenimo atvejų į 22 puslapius surašyti neįmanoma. Visai kaip ir valstybės konstitucijoje. Turi atsirasti punktas, leidžiantis manevravimo galimybę, kaip ir šiuo atveju.

Nepamirškime, kad ralis, kaip ir bet kuris kitas sportas yra žaidžiamas pagal tam tikras taisykles. Jeigu jau žaidžiame šį žaidimą, jų laikytis reikia visiems be išimties. O už klaidas, kokios kvailos ar neapdairios jos bebūtų, deja, reikia mokėti. Šįkart brangiausiai sumokėjo Vytautas Švedas ir Audrius Šošas.

O nurimus aistroms, tikiu, kai kurie šių peripetijų dalyviai dar paspaus vienas kitam rankas. Juk dar tarybiniais laikais buvo teigiama: „O sporte, tu taika!“

Dominyko Butvilo nuomonę apie šį konfliktą skaitykite čia.