Ne viskas yra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors rūdims dauguma žmonių jaučia priešiškumą, jie net nebando tvarkyti jų pėdsakų ant savo automobilio kėbulo. Nors pasistengti, kad jų neatsirastų, nėra taip sudėtinga.

Kodėl jos atsiranda?

Dauguma vairuotojų atsiradusius korozijos židinius pastebi po žiemos sezono, kai nuplovus automobilį jis išlieka švarus ne pusdienį, o bent savaitę.

Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose kasmet išbarstoma 80-90 tūkst. tonų druskos

Vienas didžiausių sveiko kėbulo priešų – mūsų šalyje kelininkų mėgstama druska. Ne be reikalo – jeigu sniegas būtų ne tirpdomas, o stumdomas, greitai Geležinio Vilko gatvėje liktų po vieną eismo juostą, o automobilio pastatymą Senamiestyje tektų atidėti iki pavasario. Žinoma, egzistuoja dar viena galimybė – sniego išvežimas, tačiau tai per brangus malonumas. Be to, be druskos ar jos mišinio pasiekti, kad kelio danga būtų švari, beveik neįmanoma. Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose kasmet išbarstoma 80-90 tūkst. tonų druskos.

Prieš keliolika metų tarpmiestiniuose keliuose buvo naudojamas druskos ir smėlio mišinys, tačiau šiuo metu visi magistraliniai keliai pasnigus yra barstomi tik druska. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai teigia, kad kai kurie mažo intensyvumo rajoniniai keliai vis dar yra barstomi šiuo mišiniu – naudojant vien druską, efektyvumas keliuose, kuriais važiuoja labai mažai automobilių, būtų mažas.

Taigi, druskos neišvengsi. Bet automobilį nuo jos apsaugoti galima – iš gamyklos jis išrieda jau neblogai apsaugotas nuo korozijos. Tačiau per keliolika eksploatacijos metų (vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius, pagal Autoplius.lt statistiką, yra 13,9 m.) automobiliai praranda įvairias plastikines dugno apsaugas ar posparnius, o kėbulas dažnai yra subraižytas, jo antikorozinė danga pažeista. Įvairiose ertmėse linkę kauptis nešvarumai, o kartu su jais ir druska. Dažniausiai - sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, ratų arkų kraštuose, prie slenksčių. Tose vietose atsiranda korozijos židinys, kurį dažniausiai pastebite, kai rūdys prasimuša kiaurai kėbulo ir pradeda kilnoti dažus – ant kėbulo atsiranda pūslės, kurios ilgainiui virsta kiaurymėmis.

Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Rūdys ant „Lexus IS“

Žinoma, yra ir gamyklinės kai kurių automobilių „ligos“ – specifinės vietos, kuriose vienos transporto priemonės yra kur kas labiau linkusios rūdyti nei kitos. Pavyzdžiui, silpnoji pirmosios kartos „Lexus IS“ vieta – stogas ties priekiniu stiklu. Didžioji dalis šių modelių tiesiai virš priekinio stiklo turi rūdžių židinių. Taip yra dėl inžinerinės klaidos – toje vietoje, po stiklą gaubiančia guma, kaupiasi drėgmė, palaipsniui pereinanti į koroziją.

Elementari apsauga

Dažnai nieko gero automobiliui neduoda garažai. Jeigu patalpa prastai vėdinama, neverta tikėtis, kad druskomis nusėtas kėbulas, naktimis negavęs pakankamai gryno oro ir pūdamas drėgmėje, po kelių mėnesių išliks nepažeistas. Geras vėdinimas – privalomas dalykas bet kuriam garažui.

Kitas dalykas – automobilio naudojimas. Jeigu juo išvažiuojama kartą į savaitę pravažiuoti kelis kilometrus šviežiai druskomis nubarstytomis gatvėmis ir po trumpos kelionės jis vėl pastatomas į daugiabučio kiemą, metalą graužiančios druskos su pasimėgavimu kuria naujus korozijos židinius ir plečia senus.

Nereiktų pamiršti ir apie dar vieną dalyką – automobilio plovimą. Prieš žiemą reikėtų jį nuvaškuoti, o plauti bent kartą per mėnesį.

Šildomi garažai taip pat nėra panacėja – nutirpęs sniegas, o kartu su juo ir druska, subėga į kėbulo ertmes. Dėl to automobilį reikėtų nakčiai į garažą statyti sausą ir, pageidautina, švarų. Tačiau tiek dėmesio kėbului – beprasmis laiko ir pinigų švaistymas. Geriau kėbulo apsauga pasirūpinti iš anksto.

Kai kurie vairuotojai nepagaili kelių šimtų litų ir prieš žiemą ištepa automobilio dugną (tuo pačiu ir slenksčius, ratų arkas iš vidinės pusės bei kitas sunkiai prieinamas vietas, kuriose mėgsta kauptis drėgmė) specialia antikorozine medžiaga. Populiariausias produktas – „Dinitrol“, tačiau egzistuoja daug kitų gamintojų.

Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Rūdys ant „Mercedes-Benz 123“

Šiuo atveju taupyti nereikėtų – geriau sumokėti daugiau už kokybiškesnes medžiagas ir džiaugtis keleriems metams atsparumą korozijai gavusiu kėbulu.

Per vėlu nebūna?

Kol su kampiniu šlifuokliu (vadinama „bulgarke“) nenusipjauni piršto, nepagalvoji, kad pjaunamą daiktą vertėtų dėti į spaustuvus. Ta pati situacija ir su automobiliais – kol nepradeda rūdyti, niekas negalvoja apie apsaugą nuo korozijos. O pamačius iškilusius taškelius ant rato arkos, jau per vėlu...

Rūdys automobilyje - kaip vėžys žmogui. Visiškai išgydomas tik labai retai. Norint visiškai „išsivalyti“ nuo rūdžių, reikėtų išrinkti visą kėbulą, apdirbti jį su vadinama „smėliasrove“ (daiktas, panašus į aukšto slėgio plovyklą, tik vietoj vandens pučia smėlį), suvirinti naujas skardas kiaurai prakirmijusiose vietose, jas nušveisti, kad siūlės išsilygintų, kėbulą apdirbti antikorozinėmis medžiagomis, išlyginti užtepus grunto ir glaistobei nudažyti. Tik tokiu atveju tikimybė, kad rūdis pavyko išnaikinti, padidėja beveik iki šimto procentų.

Klausimas, kiek žmonių tai darytų kasdien naudojamam automobiliui? Anot Autoplius.lt tyrimų, vidutinis Lietuvoje perkamas automobilis kainuoja beveik 10 tūkst. litų, o toks nuodugnus kovos su rūdimis būdas gali būti brangesnis už automobilį – neapsimoka.

Kai rūdžių nebūna per daug

„Sustabdę policininkai dažnai užduoda du klausimus: ar vartoju kokius narkotikus ir už kokią sumą pavyko gauti techninės apžiūros taloną“, - teigia prievarta rūdžių kalnu paversto „Volkswagen Jetta“ buvęs savininkas Justas. „Narkotikų nevartoju, o techninės apžiūros taloną turėjau dar prieš gamindamas „Rat style“ modelį iš „Jettos“. Po šių atsakymų neretai turiu progą pasitikrinti alkotesteriu.“

Tomo Petrovskio/Tomasfoto.lt nuotr./„Rat“ stiliaus „Volkswagen Jetta“

Pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja vadinamasis „Rat style“ („žiurkių“ stilius) – specifinis automobilio išvaizdos „patobulinimas“, kai visos išorinės skardos yra priverstinai „apkrečiamos“ korozija. Kaip?

„Nušveiti skardas su „bulgarke“ ir pili ant jų druskos rūgštį. Arba, jeigu yra proga, palieki kieme – natūrali drėgmė ir laikas yra efektyviausias būdas priversti automobilį rūdyti.“

Tomo Petrovskio/Tomasfoto.lt nuotr./„Rat“ stiliaus „Volkswagen Golf“

Vilniuje „Rat“ stiliumi pagražintu „VW Golf“ važinėjęs Gabrielius teigia susilaukdavęs sužavėtų praeivių nuostabos: „Nedariau automobilio tokio, kad specialiai būti išskirtinis – tai manęs nežavi.

Tiesiog anksčiau, vartydamas užsienio interneto puslapius, aptikau tokių eksponatų bei nusprendžiau „žiurkę“ padaryti ir iš savojo „Golf“.

Kad ir kokios priežastys paskatina priversti automobilius rūdyti – daryti tai, ko didžioji dalis vairuotojų vengia labiau nei lietuviai rinkimų – jie atrodo išskirtinai.