Tačiau jeigu visgi nutarėte ekstremaliai paslidinėti, vertėtų patikrinti ledo dangos būklę ir jos storį – kasmet netrūksta blogų kėslų neturėjusių ir viduryje vandens telkinio įlūžusių automobilių.
KET draudimai

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už tokias veikas – neteisėtas važiavimas užšalusiu ledu traktuojamas taip pat kaip ir važiavimas žoline danga ar miško paklote. Tai užtraukia baudą nuo 50 iki 500 Lt. Tiesa, numatyta ir „lengviausia“ galima nuobauda – įspėjimas. Tačiau jį galima gauti tik neturintiems galiojančių KET pažeidimų.

Neįmanoma rasti žmogaus, slidinėtų automobiliu ant ledo ir galėtų argumentuotai įrodyti užtikrinantis saugumą

Tačiau KET neapsiriboja aukščiau minėtu 78 straipsniu – važinėjantiems užšalusiu ežeru greičiausiai būtų pritaikytas ir 185 straipsnis, teigiantis, jog vykdant bet kokią veiklą ant ledo turi būti užtikrintas saugumas. Klausimas, kiek jo yra dviems draugams su automobiliais nuvažiavus paslidinėti ant ledo? Neįmanoma rasti žmogaus, kuris be leidimų ir ne uždaro renginio metu slidinėtų automobiliu ant ledo ir galėtų argumentuotai įrodyti užtikrinantis saugumą.

Trečias dalykas, kurį gali pritaikyti policijos pareigūnai, pamatę ant ledo lakstantį ekstremalą – pavojingas vairavimas. Jeigu tokį veikėją pastebėjusiems pareigūnams pasirodys, kad jis vairuoja pavojingai, jam gresia bauda nuo 400 iki 800 litų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Į pasivažinėjimus ant ledo nelinksmai žiūri ir miestų/rajonų savivaldybės bei aplinkosaugininkai – jeigu pastarieji gali „nuskausminti“ už kokio automobilio skysčio išsiliejimą, ar už dangos gadinimą, tai pirmieji tokiam pasivažinėjimui turėtų suteikti leidimą, kuris skiriamas dažniausiai tik uždariems renginiams.

Plonas ledas

Kaip įsitikinti, kad ežero ledas, ant kurio norima važinėti, yra pakankamai storas? Nereikėtų vadovautis akimis: „mačiau kažkas jau važinėja ant šito ežero, reiškia ledas geras“. Vienas tinkamų būdų – pasikliauti žvejų turimais įvairiais ledo storio matavimo įrankiais.

Norint ant ledo saugiai važinėti automobiliu, būtinas bent 25 cm ledo sluoksnis – esant mažesniam, tikimybė įlūžti didėja keliskart sulig kiekvienu centimetru plonesne danga.

Tačiau net ir vienoje vietoje užfiksuotas 30 cm ledo storis negarantuoja saugaus pasivažinėjimo – norint ežero ledą panaudoti automobilių varžyboms, būtina daugelyje vietų išgręžti nedideles skyles ir jose ledo sluoksnio storio matavimus. Daugelyje vandens telkinių yra vietų, kuriose ledo dangos storis dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, povandeninių srovių ar šaltinių) skiriasi keliskart – taip net ir tvirtą įšalą vienoje vietoje turintis ežeras gali kitoje vietoje vieno kvadratinio metro plote turėti vos kelių centimetrų storio ledą.

Kaip neįlūžti

Jeigu gavote visus leidimus ir rengiate legalų pasivažinėjimą ant ledo, turėtumėte imtis elementarių saugumo priemonių. Be elementaraus saugumo, reikalingo bet kokiame renginyje, važinėjant ant ežero ledo, svarbiausia, kad automobilis neįlūžtų.

Nepatariama važiuoti arti iš ledo kyšančių meldų

Taigi, pirmiausia, stenkitės, kad automobilis ilgai nestovėtų vienoje vietoje. Jeigu norite pailsėti, geriau nuvarykite automobilį ant kranto. Ant ežero ledo paliktas įkaitęs po pasivažinėjimo automobilis gali tiesiog atitirpdyti ledą.

Ypač pavojinga, jeigu keli automobiliai įkaitę stovi šalia vienas kito. Keletas automobilių, stovinčių greta, sudaro pakankamai didelį svorį ir geriau juos statyti kiek atokiau vieną nuo kito.

Jeigu gręšite eketes ir matuosite ledo storį, nedarykite to kas porą metrų.

Nevažiuokite arti iš ledo kyšančių meldų. Toje vietoje ledas paprastai būna plonesnis ir suskeldėjęs, nes užšalę meldai padaro jį nevientisu.