Automobilis: „Nissan Micra“, 2004 m., 1,5 l dyzelis, 82 AG, rida 170 000 km. Vidutinės kuro sąnaudos – 4,5 l/ 100 km. Šiandien kompiuteris rodo 3,9 l/ 100 km.
Vairuotojas: reklamos projektų vadovė Asta, vairavimo stažas – 9 m.
Kodėl vairuoja tokį automobilį: praktiškas, manevringas ir talpus.
Gedimai: užsikišusi kuro įpurškimo sistema, žiemą stingantis vairo mechanizmas

Šūkis apie šokoladą, kurį labia mėgstu, puikiai tinka ir mano mažylei. Na, tik ji labiau primena ne kvadratą, o varlę. Beje, labai jau išsigandusią, nes į pasaulį žiūri nustebusiomis išsprogusiomis akimis. Tačiau ji itin praktiška ir neįtikėtinai talpi.

Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Gražas: Astos „Nissan Micra“

Šį automobilį pirkau ieškodama nedidelio talpaus ir ekonomiško automobiliuko, nes didžiąją dalį laiko praleidžiu mieste, o į užmiestį mūsų šeima ilgesnėms kelionėms leidžiasi talpesniu automobiliu („Primera“).

Tarp kandidatų buvo „Toyota Aygo“, „Citroen C1“ ir „Nissan Micra“. Tačiau iš šių modelių praktiškiausia ir erdviausia pasirodė „Micra“: aukštos lubos ir pakankamai didelė bagažinė galutinai nusvėrė svarstykles pastarosios naudai. Juolab, kad į „Aygo“ bagažinę telpa nebent skėtis, o C1 ne ką talpesnis – išėmus skėtį ten puikiai telpa prancūziška bagetė. Abu kartu jau sunkokai... Tuo tarpu „Micra“ lengvai sutalpina net 3-4 prekybos centro maišus pilnus produktų. Be to, čia dar telpa ketvirtokės kuprinė ir net teniso raketės (lauko teniso, ne stalo!). Žvelgiant iš išorės tikrai nepamanytum, kad ji gali būti tokia talpi.

Apie šios varlytės talpumą byloja paprastas faktas – atvykau į paprastą rajoninį automobilių servisą keisti tepalų. Beje, jį pasirinkau dėl itin originalaus pavadinimo „Pas Vytą“. Meistras atsidarė bagažinę pasiimti detalių ir net kolegas pasišaukė – vyrai tikrai buvo nustebę šio mažylio talpa.

Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Gražas: Astos „Nissan Micra“

Be to, gyvenu užmiestyje, todėl kasdien nuvažiuoju bent po 40 km (darbas, darželis, mokykla, parduotuvė ir t.t.). Buvo svarbu, kad automobilis būtų ekonomiškas ir degalų sąnaudos – vienas svarbiausių kriterijų. Toli nesu važiavus, bet prieš tai buvę savininkai šiuo automobiliu buvo nukeliavę iki Kroatijos.

Beje, visos trys (su manimi) šios „Micra“ savininkės – moterys.

Mūsų šeimyna (aš, mano brangiausiasis ir dvi dukrytės su manta) savaitgaliui buvom nukakę iki pajūrio. Viskas tilpo, priekabos kabinti nereikėjo.

Užmiestyje esu „spustelėjusi geležėlę“ iki 160 km/h. Nieko, automobilis išliko stabilus ir tai buvo toli gražu ne riba, tačiau mano moteriškas saugumo jausmas neleido „spausti“ iki galo.

Žinoma, itin gera garso izoliacija šis kibirėlis nepasižymi, ar ypatingu komfortu. Be to, automobiliukas gan jautrus šoniniam vėjui. Saugumas – dar viena diskusija, kuri, turbūt yra begalinė. Manau, kad jis pakankamai saugus, ypač miesto sąlygomis, nors, kaip sako liaudis, skęstančiųjų gelbėjimas bet kokiu atveju yra pačių skęstančiųjų reikalas. Daug kas priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir... šiek tiek laimės. Kaip ten bebūtų, automobilio trūkumų tikrai nėra tiek daug, kiek privalumų.

Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Gražas: Astos „Nissan Micra“

Automobiliuką įsigijau prieš trejus metus ir per juos „Micra“ manęs beveik nenuvylė. Didelių bėdų per tą laiką neturėjau, tačiau keli pastebėjimai yra.

Pirmiausia, ši „Micra“ nemėgsta šalčio. Galbūt to nemėgsta didžioji dalis dyzelinių automobilių, galbūt tai tik sutapimas, bet visos „Micra“ problemos ją kankino šaltuoju metų laiku.

Praėjusią žiemą kažkokiu būdu nuo šalčio užiblokuodavo vairo stiprintuvas. Gedimo priežastis taip ir nebuvo nustatyta, tačiau net kelis kartus teko kreiptis į automobilių servisą. Atlikus kompiuterinę diagnostiką ir pašalinus programinius „gliukus“ gedimas išnykdavo savaime – nieko nereikėjo taisyti! Tiesa, servise meistrai gerokai pagadino nervus, nes naujas vairo stiprintuvas kainuoja apie 800 lt… Meistrai sakė, kad tai silpnoji „Micra“ vieta.

Kitą bėdą įsitaisiau per savo kvailą galvą. Susigundžiau baltarusišku dyzelinu. Sutaupiau keliasdešimt litų, tačiau matyt kuras buvo nekoks. Mano varlytė po kurio laiko pasijuto lyg pilstuko užgėrus – niekaip nenorėjo važiuoti. Teko kreiptis į servisą. Rezultatas – užsikišę kuro purkštukai ir visos kuro įpurškimo sistemos plovimas bei... 1500 lt. tuštesnė piniginė...

Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Gražas: Astos „Nissan Micra“

Visi kiti apsilankymai servise – tai planinis remontas ir eksploatacinės išlaidos, tad kol kas esu šią mažyle laaabai patenkinta ir tikiuosi, kad ji man tarnaus dar bent kelerius metus. Tiesa, dar kažkokią detalę meistrelis turėjo keisti, tačiau pritaikė ją iš „Renault Clio“ (net nesidomėjau kas tai, nes kainavo nebrangiai).  „Micra“ su dalele prancūziškų genų puikiai tarnauja iki šiol.

Ai tiesa, dar priekiniai žibintai labai jau apsiblausę – iš vidaus renkasi drėgmė. Tačiau lemputės neperdeginėja, o kadangi dažniausiai važinėju mieste, nepastebėjau, kad apšvietimo kokybė būtų smarkiai pablogėjusi.

Autoįvykių turėjusi nesu, na, jeigu neskaičiuosime kelių apibrozdinimų parkuojantis ar smulkių incidentų. Kam jų nepasitaiko? Savo pasididžiavimui galiu pasakyti, kad kalta nebuvau nei karto. Tik priekinis bamperis kažkodėl ėmė luptis kaip saulėje perdegusi merga.

O kokių nusiskundimų ar malonumų vairuodami „Micra“ turite jūs?