Apie mūsų su Martynu ekipažą galiu pasakyti – viskas gerai. Mes finišavome. Surinkome 4 taškus. Bet svarbiausia – mes nepasidavėme kilus sunkumams. Ir įrodėme sau, kad bet kokius jų galime įveikti.

Prieš startą

Jau „susirašymo“ dieną jaučiasi, kad ralis bus „savotiškas“:

• „Konteinerinė“ administracinė komisija, į kurią sportininkai įleidžiami „dozuotai“, o atvykę žiūrovai, ieškantys informacijos, apskritai vejami šalin.
• Neatitikimai maršrutinėje kortelėje ir papildomuose nuostatuose.
• Vis nauji informaciniai biuleteniai, prasidedantys daugmaž: „varžybų vadovui pamąsčius ir panorėjus... dabar bus taip“.

Varžyboms prasidėjus

Andriaus Lauciaus nuotr./Martynas Samuitis/Ramūnas Šaučikovas, „Mitsubishi Lancer Evo X“

GR 1: Važiuojam tiksliai ir užtikrintai. Po GR man norisi sakyti Martynui – gal truputį daugiau gazo paspaudžiam? Bet pamačius rezultatus finiše – suprantu, kad mūsų laikas visai neblogas.

Smagu, kad forma tokia, kad jau nuo pat pirmo greičio ruožo galime važiuoti tarp lyderių.

GR 2 (kartojasi tas pats GR): Rezultatas beveik toks pat, kaip pirmą kartą.

GR 3-4 (autokroso trasoje): Aš skaitau savo stenogramą, Martynas – savo (keiksmažodžiais...).

Žinojome, kad šis greičio ruožas – mašinų ir padangų žudymas, bet prasidėjo viskas net anksčiau, nei tikėjomės. Dar stovint prie starto – į automobilio šoną trankosi pro šalį važiuojančių lenktyninių mašinų išrausti akmenukai ir grumstai... Trasoje Martynas bando išsaugoti automobilį ir padangų dyglius kitiems greičio ruožams.

Pasivažinėjimas šia trasa toli nuo tikro ralio ir labai priartėjusi prie „kontaktinio“ sporto. Viena mašina nuo kitos važiuoja palyginus netoli, susidūrimų tikimybė didelė. Pavyzdžiu gali būti vos išvengtas Gidriaus Notkaus ir Roko Lipeikio ekipažų susidūrimas. Pramušus padangą, greičio ruože ją keistis buvo priverstas R.Lipeikis.

Kaip sužinojau vėliau, nemažai daliai lenktynininkų tą patį teko daryti tarp greičio ruožo ir uždaro parko. Todėl pastačius automobilį į uždarą parką, buvau gerokai nustebęs, pamatęs, kad būtent jame ratą keičia Vytauto Švedo ekipažas – pagal taisykles tai yra draudžiama.

Dėl perdėto atsargumo, po šių greičio ruožų nukritome į 7-ą poziciją. Nieko baisaus, nes lyderiai netoli ir jautėm, kad „tikruose“ greičio ruožuose turėtume juos pasivyti.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Martynas Samuitis/Ramūnas Šaučikovas, „Mitsubishi Lancer Evo X“

GR 5: Puikų jausmą, kad važiuojam greitai, keičia nusivylimas pajutus, kad pramušta padanga. Sustojame ją keisti, nes iki greičio ruožo pabaigos dar apie 14 km. Pakeičiame, važiuojame toliau. Nepravažiavus nė kilometro, suprantame, kad pramušta dar viena. Nebeturim ką daryti – išvažiuojam sankryžoje į šalikelę. Kito atsarginio rato nebeturime. Šis momentas yra Martyno nusivylimo šiuo raliu epogėjus...

Bet nusprendžiam nepasiduoti. Šį ralį baigsim! Vienas iš netikėtų šio ralio privalumų – kai varžybos vyksta dvi dienas, galima startuoti iš naujo pagal „Super Rally“ taisyklę (red. past.: 5 minutės baudos už kiekvieną nefinišuotą greičio ruožą). Ką mes ir pranešam varžybų komisarams.

Bastūno nuotr./Martynas Samuitis/Ramūnas Šaučikovas, „Mitsubishi Lancer Evo X“

Antros dienos rytas: Naktį siautė pūga. Visi iš mūsų komandos, kas bandėme pasiekti varžybų startą, užstrigome pusnyse. Bet galų gale visi ekipažai startavo. Nors ir vos spėdami atvykti numatytu startui laiku.

GR 7-8-9-10: Didesnių ambicijų ką nors pasivyti ar aplenkti nebeturim, nes pagal „Super Rally“ taisykles gauname baudos minutes. Išbandome visas variklio sureguliavimo programas. Pasitikrinam, kaip kas veikia ir prie lėtesnio, ir prie maksimalaus tempo.

Ralio rezultatai mums:

• Pamoka niekada nepasiduoti;
• 4 taškai 1 klasės įskaitoje;
• Įsitikinimas, kad jau susigyvenom su automobiliu ir galime jį maksimaliai išnaudoti;
• Abejonė, ar verta dalyvauti toliau Lietuvos ralio čempionato etapuose. Ir ne dėl to, kad kol kas esame surinkę mažai taškų, bet todėl, kad baigiame galutinai nusivilti ralių organizavimo bei teisėjavimo kokybe. Paskutinis papiktinęs pavyzdys, kai dėl teisėjų nekompetencijos ir nesugebėjimo priimti sprendimus sportininkai įveliami į žaidimą „patys išsiaiškinkite kas teisus“.

Turiu galvoje Vytauto Švedo ekipažą: jam buvo tai pridedamos, tai atimamos baudos minutės. Yra gėdinga, kad teisėjai patys negali priimti ir paskelbti teisingo sprendimo, nors situacija visiškai aiški. Netoleruotina, kad sportininkai yra priversti patys rašyti protestus, kad tą įrodyti. Kam tada apskritai ralyje reikalingos taisyklės ir teisėjai, kurie ir yra tam, kad užtikrintų taisyklių laikymąsi?

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Martynas Samuitis/Ramūnas Šaučikovas, „Mitsubishi Lancer Evo X“

Jau tapo tradicija, kad teisėjai nefiksuoja pažeidimų, o tiesiog sako sportininkams – „tai rašykite protestą“. Nekompetencija, atsakomybės neprisiėmimas ir bereikalingas sportininkų kiršinimas. Noriu pabrėžti, kad laikau netoleruotinu Vytauto elgesį šioje situacijoje. Ir šiuo atveju palaikau Dominyko parašytą protestą, kuriuo jis išreiškė ne tik savo, bet ir kitų sportininkų – tame tarpe ir mano – poziciją.

Vis dar tikiuosi, kad pasimatysime LARČ varžybose.

Ši nuomonė publikuota „Martin Sport“ komandos tinklapyje.