Kai pasigirdo gandai, kad „Hyundai“ kuria mažą sportišką automobilį, pagalvojau du dalykus. Pirma, kad jis turėtų pakeisti gan populiarų „Coupe“ modelį. Antra, kad jis turės dvi arba tris duris. Ir tada jis debiutavo – nepataikiau abiem punktais.

Naujas modelis, ne pamaina

Būtų galima sakyti, kad jis keičia „Coupe“, bet tai būtų netiesa. Tai – visiškai naujas „Hyundai“ modelis naujoje klasėje. Jis nutaikytas, mano galva, į populiarius europietiškus karštus hečbekus. „RenaultSport Clio“, „Citroen DS3“ ir pan. Atrodo, laukia smagus pasivažinėjimas.

Andriaus Lauciaus nuotr./„Hyundai Veloster“

Į „Veloster“ smagu paganyti akis. Jis toks ekspresyvus – dideli žibintai, agresyvus priekinis buferis, du duslintuvai galinio buferio centre. Jis yra idealaus sportiškam automobiliui dydžio. Ne per didelis, kad reikėtų didelio ir galingo variklio, ir ne per mažas, kad neprasidėtų klaustrofobijos priepuolis. Atrodo, jis prašosi „grojamas iki raudonos linijos“.

Salone – panaši daina. Sėdynės bando palaikyti iš šono, vairas patogiai artimoje pozicijoje, o pavarų perjungimo svirtis – visai po ranka. Visas dizainas iš pirmo žvilgsnio labai modernus. Vien tas didelis LCD ekranas pačiame centre suteikia naujoviško automobilio jausmą. Visai kaip „Nissan GT-R“! Taigi, kol kas – viskas į gerą.

Ir pasukame užvedimo raktelį...

Gaila, paprastėsnėse komplektacijose nėra beraktės užvedimo sistemos. Pačioje matomiausioje centrinės konsolės vietoje stūkso plastmasinis dangtelis su užrašu „Veloster“. Čia turėtų būti didelis „Start“ mygtukas. Deja, užvedinėti reikia senoviniu būdu, sukant raktą pagal laikrodžio rodyklę.

Po variklio dangčiu ramiai tūnojęs 1,6 litro atmosferinis variklis atgyja. Atgyja tokiu, sakykime, paprastu garsu. Na, galvoju, įsibėgėsime ir reikalai pasitaisys. Tikslia pavarų perjungimo svirtimi pasirenkame pirmą pavarą, numetame sankabą ir į kelią. Padangos sucypia, tachometro rodyklė kyla ir mes su „Veloster“ jau važiuojame.

Variklio garsas, deja, nepasitaisė. Nuo 1000 iki 6000 aps/min jis neskamba teigiamai. Rodos, iš jo reikalauju kažko, ko jis nenori duoti. Ir tai ne tik garsas. Jei 1,6 litro „Hyundai“ variklis ir dovanoja protingas kuro sąnaudas, malonumo jis nemoka duoti. Motoras, kuris puikiai tinka šiaip sau hečbekui, čia ne vietoje. O tikėjausi harmoningo dizainui smagaus varikliuko. Bet nenusiminkite, „Hyundai“ pristatė „Veloster Turbo“ versiją, kuri mus pasieks jau greitai. Pradėkite taupyti.

Ir mieste, ir magistralėje „Veloster“ tvarkosi kaip suaugęs automobilis

Šiaip jau sukti ratus su „Veloster“ po miestą smagu. Patinka jo pakaba – standi, posūkiuose nerodo panikos ženklų, nelygumus sugeria kaip du kart du. Tik puikiai variklio riaumojimą papildo jos darbo garsai. Rodos, akustinėms medžiagoms pataupyta. Bet aš galiu klysti – Lietuvos metų automobilio titulą pelnęs „Hyundai i40“ iš manęs gavo panašios kritikos. Gal mano klausa geresnė nei kolegų žurnalistų komisijoje?

Magistralėje „Veloster“ irgi tvarkosi kaip didelis suaugęs automobilis. Dėl žemo profilio vėjo gūsiai jo nenervina, šešta pavara variklis savo, kaip jau minėjau, nemalonų riaumojimą pritildo. Keliauk į sveikatą.

Bet keliauti teks dviese. Galinės sėdynės tiks tik visai mažiems vaikams. O gaila, nes papildomos durelės būtų tikrai patogus sprendimas ir vyresniems keleiviams. Taip gimė mintis – jei jau durelės keleiviams nereikalingos, jos galėtų būti vairuotojo, o ne keleivio pusėje. Taip būtų labai patogu įsimesti kuprinę ar pirkinių maišelį. Dabar viskas keliauja arba ant keleivio sėdynės, arba į bagažinę. Kupė automobilių vairuotojams pažįstamas scenarijus.

Keletas pasiūlymų inžinieriams

Turiu dar vieną pasiūlymą „Hyundai“. Pakalbėjime apie LCD ekraną. Komplektacijoje be navigacinės sistemos jis atlieka labai paprastas funkcijas, nors yra liečiamas ir galėtų nuveikti gerokai daugiau. Tarkime, klimato sistemos informacija pasirodo tik pakeitus kokį nors šildymo parametrą. Tarkime, padidiname temperatūrą – ekrane pasirodo laipsniai ir po kelių sekundžių pranyksta. Kodėl? Juk tiek daug laisvos vietos ekrane, kodėl šios informacijos nepalikus? Patikėkite, radijo dažniui tiek daug laisvos vietos nereikia. Čia puikiai galėtų tilpti ir kelionės informacija – pastarųjų 30 min. kuro sąnaudos, vidutinis greitis ar pan.

Andriaus Lauciaus nuotr./„Hyundai Veloster“

Gerai, kad naujų automobilių pasaulyje atsirado „Hyundai“. Atėjo ir netikėtai pradėjo gaminti gerus automobilius vieną po kito. „i30“, „ix35“, „i40“, dabar šis „Veloster“ – visi jie puikūs. Dažnas pokalbis apie automobilius draugų tarpe baigiasi diskusija apie „Hyundai“. Ne kiekvienam jie patinka, bet kiekvienas turi jiems pagarbos jausmą. O tokių automobilių kaip „Veloster“ misija yra ne mirgėti pardavimų ataskaitose, o sukelti prekės vardo, kaip čia išsireiškus, simpatiją. Net jeigu kiti „Hyundai“ automobiliai panašūs tik logotipu ant priekinių grotelių, jie taip pat gaus šiek tiek „Veloster“ pagamintos meilės.

Labai rekomenduoju Jums renkantis naują automobilį pasvarstyti „Veloster“ kandidatūrą. Nebijokite, niekas nežinos, kad traukos čia mažai, kad ausis pasiekia nemalonūs garsai, o užvedinėjate savo „žvėriuką“ senoviniu būdu sukant raktelį. Bet niekas nepastebės ir štai ko – „Veloster“ turi didesnį nei jo dydis charakterį. Būtų smagu, kad keliasdešimt jų atsirastų mūsų gatvėse. Važiuočiau sau ryte į darbą ir, pamatęs greta į darbą skubantį „Veloster“ vairuotoją, nusišypsočiau. „Žmogau, tu šaunuolis!“, – pagalvočiau sau.

Jūs perskaitėte Tomo Digaičio nuomonę. Tą patį „Hyundai Veloster“ automobilį išbandė ir Paulius Sviklas, bei Ramūnas Fetingis.