Pamačius jį realybėje, akys sužibo tarsi merginos, pamačiusios įstabaus ir nepakartojamo grožio suknelę. „Tai – „Hyundai“? – leidau sau paklausti. Regis, pats laikas mesti iš galvos visus ankstesnius stereotipus. Korėjiečiai – adekvatūs gamintojai japonams ir lyginti juos reikia pagal tuos pačius kriterijus. Tai jie jau kurį laiką įrodinėja gera savo automobilių kokybe bei didėjančia kaina. Pastaruoju metu prisidėjo ir puikus dizainas.

CRX

Kaip jautėsi žmogus, pirmąkart įsėdęs į naują „Honda CRX“ 1983-iaisiais? Manau, panašiai, kaip jaučiausi įsėdęs į „Veloster“. Pavadinimas galbūt ir asocijuojasi su dviračiu, tuo pačiu – su ekologija, „žalumu“, tačiau automobilis nepretenduoja į „Namų šeimininkės numylėtinio 2012“ titulą. Jį jau seniai užsitikrino „Scenic“.

Vos įsėdus į vairuotojo sėdynę, nuoširdi šypsena, atsiradusi pamačius modelį iš išorės, nedingsta. Ji tik dar padidėja pradėjus važiuoti.

Klausimai su atsakymais

Kodėl lenktynininkai, kiek įmanoma proto ribose, didina savo automobilių tarpvėžę (liaudiškai kalbant, deda „rastafkes“)? Tam, kad sumažintų ratų bazės ir tarpvėžės (atstumas tarp dviejų vienos ašies ratų) santykį.

Kodėl „Honda CRX“ lėtuose slalomuose yra ne mažiau mėgstamas automobilis nei „Mitsubishi Lancer Evo“ ralyje? Dėl tos pačios priežasties – trumpos ratų bazės ir santykinai didelės tarpvėžės.

Kodėl kartingas yra taip puikiai valdomas? Dėl mažo ratų bazės/tarpvėžės santykio.

O prie ko čia „Veloster“?

Jo ratų bazės/tarpvėžės santykis yra gana artimas pirmoms CRX kartoms (įvertinant tai, kad „Veloster“, lyginant su CRX, yra ilgesnis, platesnis ir aukštesnis).

Ko jam trūksta? Nieko!

Trūkumas

Ko trūksta „Veloster“? Jis puikiai valdomas, turi du variklius – galingą ir negalingą (galingesnis, su turbina, buvo pristatytas prieš porą savaičių Detroito automobilių parodoje) ir atrodo stulbinamai.

Bet trūkumas slypi kitur. Kam šis modelis reikalingas? Jis yra praktiškai dvivietis, bagažinėje telpa dvi kuprinės, komforto irgi nedaug.

„Veloster“ puikiai tiktų jaunimui – žmonėms iki 25 metų. Tačiau... kiek trečio dešimtmečio vidurio neperžengusių žmonių Lietuvoje perka naujus automobilius? Tokį gatvėje sutiktum rečiau nei juodaodį.

Bet tai neleidžia suabejoti modelio populiarumu po penkmečio (mažiausiai), kai jo kaina bus sumažėjusi  tris-keturis kartus. Jeigu dabar jaunimo, ieškančio sportiškai atrodančių automobilių, tarpe populiarūs kupė kėbulo modeliai, po kelerių metų prie jų prisidės ir hečbekai, tokie kaip DS3, „MINI Cooper S“ ar „Veloster“. Gal netgi „FIAT 500 Abarth“.

Privalumas

Jam nereikia jokių atributų. Kolega Tomas, bandęs tą patį „Veloster“, teigė, kad jame galėtų būti galinio vaizdo kamera, geresnė garso izoliacija bei dar vienas kitas moderniojo amžiaus atributas. Švelniai tariant, nesutikčiau – „Veloster“ galėtų neturėti autopiloto, CD keitiklio, radijo valdymo ant vairo bei galinės sėdynės, kuri šiuo metu tinkama nebent šuniui vežti. Ir tai, žodį šuniui vertėtų dėti į kabutes – „Veloster“ gale patogiai įsitaisytų nebent jorkšyras.

„Veloster“  yra vairuotojui skirtas automobilis

Užtenka to, kad atėjo laikai, kai kita „Toyota iQ“ karta turės galinio vaizdo kamerą (galbūt). Tokiems automobiliams jos gal ir reikia, tačiau „Veloster“ – ne. Tai per daug vairavimo malonumo suteikiantis automobilis, kad sėdint prie jo vairo vertėtų kreipti dėmesį į pašalinius dalykus. Arba važiuojant atgal girdėti kvailą pypsėjimą – juolab, kai apsisukęs ranka praktiškai gali pasiekti galinį stiklą.

Nesupraskit neteisingai – nesu prieš pažangą. Esu už privalomą ESP standartinėje komplektacijoje nuo 2012-ųjų pradžios, esu už visas kameras ir elektronikas, padedančias vairuoti ir mažinančias avarijų skaičių. Tačiau „Veloster“ yra automobilis, kuriam komfortui skirti elektroniniai įrenginiai (kameros, automatiškai užlankstomi veidrodėliai ir pan.) nėra reikalingi. Tai – vairuotojo, norinčio su malonumu nukeliauti iš taško A į tašką B, automobilis. Norinčio kelionės metu tik vairuoti. Ir nieko daugiau.

Jūs perskaitėte Pauliaus Sviklo nuomonę apie naująjį „Hyundai Veloster“. Siūlome paskaityti ir kitų GAZAS.LT žurnalistų Tomo Digaičio bei Ramūno Fetingio nuomones.