Štai Estijos piliečiai suka į šalį surauktas nosis nuo jiems valdžios brukamų „Mitsubishi i-MiEV“, kai norvegai tuo tarpu juos perka pasičepsėdami! Norvegijoje elektromobilis pirmą kartą  automobilizmo istorijoje tapo perkamiausiu savo klasėje! Kodėl estų argumentas, kad pas juos žiemos per šaltos elektromobiliams eksploatuoti neveikia toje pačioje platumoje gyvenančių norvegų? Matyt šiuos rezultatus lemia ne techniniai automobilio parametrai, o mąstymo skirtumai. Kodėl norvegai, kurie jau kelis dešimtmečius puikuojasi tarp didžiausių naftos eksportuotojų, mielai renkasi elektros energiją, o pažangiais save laikantys estai naudojasi nafta, kurią tenka pirkti iš taip nemėgstamos rytų kaimynės?

Bandydami surasti atsakymus panagrinėkime tarpinį variantą – hibridinę automobilio variklių sistemą turintį „Toyota Prius“. Hibridiniai automobiliai dėl vietos po saule kovoja ne pirmą dešimtmetį ir visą tą laiką jiems milžinišką konkurenciją sudaro vis ekonomiški vidaus degimo varikliai ir tobulėjantys elektromobiliai.

Pirmiausia apie tai, kas gali būti išmatuojama.

Kaina. Bandyto „Prius“ kaina artėja prie 120 tūkst. Lt. Kompaktinės klasės automobiliui tai gerokai „nekuklu“. Juolab kad šios klasės konkurentų kainos prasideda nuo 27 tūkst. Lt.

Tiesa, vokiškieji konkurentai neraudonuodami irgi pasidabina šešiaženkliais kainininkais. Nors narsūs lietuvaičiai vokiškus limuzinus vertina už išskirtinę kokybę, tačiau visuose europiniuose reitinguose būtent „Toyota Prius” linksniuojamas kaip vienas pačių patikimiausių automobilių! Sutikite – už kokybę reikia mokėti.

Visų techninių aptarnavimų saskaitų suma iki 100 tūkst. km yra 2404 Lt

Kitos išlaidos

Gamintojas deklaruoja, jog „Prius” vidutiniškai suvartoja 3,9 l/100 km. Bandymų metu, užmiestyje  nuvažiavau sudegindamas 4,4 l. Įvertinant tai, kad prie vairo sėdėjo ne statistiniai japoniški 70 kg, o realūs lietuviški 132 kg, o bagažinė nebuvo tuščia, rezultatą laikyčiau neblogu. Sukinėjantis po miestą maršrutu namai – kontora – reikalai mieste – parduotuvė – namai, kuro suvartojimas išaugo iki 5,2 l. Įvertinant, kad visą savaitę mėgavausi dažnais ir tikrai smagiais pagreitėjimais, o didžioji dalis kelionių buvo trumpi pervažiavimai per miestą, manau tai puikus rezultatas, džiuginantis teigiamomis emocijomis ir finansiniu taupumu.

Žinot kas labiausiai sužavėjo? Neskubus šliaužojimas užkimštomis kalėdinio Vilniaus gatvėmis, stebint, kaip išprotėjęs pasaulis bando pasivyti pro šalį šuoliuojantį gyvenimą. Atrodė, kad „Prius” langai – lyg du skirtingus pasaulius skiriantys vartai: išorėje chaosas, o viduje – absoliuti ir monumentali ramybė. Jokios variklio vibracijos, tik lengvas padangų čežėjimas, pasigirstantis, kai reikia pajudėti niekingus 5 metrus link velniai žino kodėl užsikimšusios eilinės sankryžos.

Šalia kuro suvartojimo, dar paminėsiu kiek kainuoja „Prius” techniniai eksploatavimo kaštai iki 100 000 km ridos. Visų techninių aptarnavimų saskaitų suma yra 2404 Lt. Tai net keliais šimtais litų mažiau nei analogiško dydžio benzininių ar dyzelinių automobilių.

Vairavimo pojūčiai

Tai automobilis, kuris negali pasigirti niekuo, kas išskirtų jį iš kitų – tiksliai ir lengvai valdomų automobilių tarpo. „Prius” galima pavadinti net nuobodžiu. Jis visose situacijose elgiasi teisingai, jeigu tos situacijos neperžengia sveiko proto, automobilio fizinių galimybių ir Kelių eismo taisyklėse numatytų vairavimo režimų. Benzininio ir elektrinio variklių tandemas puikus visuose režimuose. Startuojant, kai reikia greitai įsilieti į beprotiškai pro šalį lekiantį srautą, tereikia smarkiau spustelėti akceleratorių – „Prius“ pats sudiriguos kada, kokiam varikliui, kokiu režimu įsijungti. Ir jau po kelių sekundžių, pasiekus norimą greitį, galima vėl mėgautis aristokratiška ramybe. Kartais net sunku nuspręsti – vidaus degimo variklis veikia, ar automobilis juda tik elektros variklio pagalba.

Visuomenė susiskaldžiusi

Visas automobilistų pasaulis pasidalinęs į dvi stovyklas – kol kas gausesnėje stovykloje susirinkę bambekliai kiekvieną dieną be jokio gailesčio pilantys į savo automobilių bakus dešimtis litrų naftos produktų ir su pašaipa žiūrintys į tuos kitus, kurie bando judėti atsinaujinančios energijos pagalba.

Gamintojo nuotr./„Toyota Prius“ interjeras

Pirmieji aiškina, kad hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai neefektyvūs ir jų tarša net didesnė nei vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių. Antrieji kantriai bando surasti dar efektyvesnių technologijų, leisiančių judėti ilgesnius atstumus, nepaliekant už savęs suodžių skraistės. Turiu prisipažinti – esu iš tų nedaugelio, kurie džiaugiasi galimybe judėti šimtus kilometrų, nesudeginant nei lašo kuro. Tiesa, tas judėjimas vyksta ne sausumoje, o vandenyje, naudojant visiškai netaršią – vėjo energiją.

Nors hibridiniai automobiliai visgi negali judėti be naftos produktų, bandytą „Prius“ galėčiau palyginti su burlaiviu – ir vienas, ir kitas gali judėti nedegindami kuro. Sutinku, kad „Prius“ kelionė nebus tolima, tačiau...

Visada malonu riedėti nuo kalno ir žinoti, kad automobilio kinetinė energija virsta elektros energija, kuri bus panaudota vėliau, pajudant iš vietos arba tiesiog palaikant automobilio greitį. Malonu, kai gali tyliai, tik čežėdamas padangomis vėlai vakare grįžti namo, arba anksti ryte išvažiuoti į darbą nepažadinus kaimynų. Stovėti kamščiuose ir tuščiai nedeginti kuro. Ypatingai tais atvejais, kai automobilių kolonos juda labai lėtai. Net „Start&Stop“ sistemos šiuo atveju tampa bejėgės – pajudėti neužvedus vidaus degimo variklio gali tik hibridinę sitemą turintis automobilis!

Kol kas ekologiškas judėjimas kainuoja brangiau, nei norėtųsi. Belieka džiaugtis tuo, jog tiek hibridinės, tiek akumuliatorinės sistemos vystosi neįtikėtinu greičiu ir galbūt jau po metų, daugelis  mūsų šaipysis iš kaimynų, kurie vis dar važinės vidaus degimo variklių stumiamomis vežėčiomis.

„Toyota Prius“ 1.8 HSD techniniai duomenys:

Jūs perskaitėte Autoplius.lt Naujų automobilių katalogo projekto vadovo Mariaus Butavičiaus nuomonę. Siūlome perskaityti ir GAZAS.LT žurnalistų Tomo Digaičio bei Pauliaus Sviklo nuomones.