Variklis, pavarų dėžė. Motorai – nuo 115 AG dyzelinio iki 177 AG benzininio. Bandytas modelis buvo su mechanine 6 pavarų transmisija bei 1,6 l darbinio tūrio 135 AG benzininiu varikliu. Nustebino nedidelės degalų sąnaudos (mieste – 9 l/100 km, užmiestyje – 7), nenustebino prasta trauka. Ir patiko japoniškai sklandus pavarų dėžės veikimas, nors toks automobilis turėtų būti komplektuojamas tik su automatine transmisija.

Pakaba. Ne pati kiečiausia, ne pati tyliausia. Tačiau dėčiau jai pliusą – iki japonų ar vokiečių trūksta, prieš prancūzus nežymiai pirmaujama. Prisimenant, kad dar visai neseniai korėjiečiai vadinti atsilikusiais gamintojais automobilių pramonėje, pažanga jaučiama.

Salonas. Sėdynės ne pačios patogiausios, tačiau vairo ir pavarų svirties padėtis – ideali 180 cm ūgio žmogui. Tačiau apie kai kurių prietaisų išdėstymą to pasakyti negalima – pavyzdžiui, norint pasiekti galinio lango šildymo mygtuką, reikia pakelti nugarą nuo sėdynės – jis yra kur kas lengviau pasiekiamas keleiviui nei vairuotojui. Nebent turi ilgas rankas, tačiau tokiu atveju, anot kolegos Tomo, perjungiant pavaras labai trukdo porankis.

Galima neabejoti, kad, kaip ir pastarieji korėjiečių modeliai, „i40“ suręstas patikimai.

Nustebino salono erdvė – vairuotojui ir keleiviui išsitiesus kiek leidžia kojos, gale vietos lieka nemažai. Penkių Savickų į automobilį nesutalpintum, tačiau į galą bent vienas tikrai tilptų.
Bagažinėje situacija kiek kita – nors ten tilptų ne vienas prekybos centro pirkinių maišas, tikėjausi, kad bagažinėje erdvė bus didesnė.

Multimedija. Niekaip neišėjo susidraugauti su šiuo dalyku – telefoną „suporuoti“ su automobilio laisvų rankų įranga šiaip ne taip pavyko, bet užtruko ilgai ir sukėlė daug juoko kolegoms, išgirdusiems, kaip naujoje sistemoje pavadinau telefoną. Nors, galvojau, tai tik dar vienas nesusipratimas, nusikeikus i40 multimedija įsiminė tai kaip šviežiai „suporuoto“ telefono pavadinimą.

Taip pat įsiminė skaitmeninio laikrodžio padėtis – į nedidelį ekraną sudėta begalė informacijos, o nedidelis laikrodis nugrūstas į patį kampą – jis matomas labai prastai. Pabandykite savo kompiuterio darbalaukyje (vadinamame desktope) visų ikonų dydį sumažinti dvigubai ir tarp šešiasdešimties jų rasti „Recycle Bin“.

Reziumė. Įdomus, netradiciškai atrodantis, tačiau nuobodus vairuoti automobilis. Keturių asmenų šeimos, kuriai iš automobilio reikia tik jo atliekamos funkcijos (kelionė taškas A – taškas B), „Hyundai i40“ – idealus pasirinkimas. Galima neabejoti, kad, kaip ir pastarieji korėjiečių modeliai, „Hyundai“ suręstas patikimai. Tai nuostabiai atrodantis, tačiau nuobodus kasdieninis arkliukas. Skirtas ne vairuotojui, o keleiviams.

Jūs perskaitėtė Pauliaus Sviklo nuomonę. Štai Tomo Digaičio ir Ramūno Fetingio įspūdžiai!