Po fiasko sankryžoje, kai pirma juosta pravažiavo septyniolika automobilių, o antroje juostoje už manęs net naktį matėsi dešimties automobilių vairuotojų krauju pasruvusios akys, apie „Hyundai i40“ kalbėti nenorėjau. Puikus dizainas, pakankamai žvalus ir ekonomiškas variklis, tiksli mechaninė pavarų dėžė, talpus interjeras, didelė bagažinė – viskas nublanko prieš prastai atliktą smulkmeną – „start/stop“ sistemą.

Tiesa sakant, tokių smulkmenų yra ir daugiau. Kai kurių smulkmenomis net nesinori vadinti. Tarkime, pakaba. Būčiau važinėjęs užsidėjęs „Husqvarna“ medkirčiams skirtas ausine, gal nebūčiau girdėjęs visų pakabos svirčių ir svirtelių keliamo triukšmo. Keista, tokiam kokybiškai pagamintam automobiliui tai tiesiog nepritinka. O jis tikrai kokybiškas – kėbulas ir interjeras pagaminti labai tvirtai. Spėju, išmatavus visus tarpus tarp kėbulo detalių, gautumėm vienodą rezultatą iki trijų skaičių po kablelio tikslumu. Suprask, kokybę galima išmatuoti ir milimetrais.

Kokybės jausmas gyvas ir salone. Viskas tvirta, durys trinkteli solidžiai, vairas, pavarų perjungimo svirtis pagaminti kokybiškai, aptraukti kad ir ne natūralia, bet kokybiška oda. Gal natūrali ir būtų tinkamesnė, bet jei jau variklis saugo lokius, stručius ir visą pasaulio gyvūniją, saugoti turi ir visi kiti „Hyundai i40“ ingredientai.

Tačiau visas kokybės jausmas subliūkšta pabandžius atidaryti mažą centrinės konsolės apačioje esančią daiktadėžę. Iš „Made in China“ žaisliukų perdirbtos plastmasės pagamintas „šedevras“ išsiskiria iš visų kitų dėžučių. Pigų plastiką panaudojus apgalvotai, kažkur, kur nei akys, nei rankos neužklysta, galima sutaupyti dolerį ar du kokybiškam dangteliui, esančiam pačiame automobilio centre. Vietoje, kurią matysite gerokai dažniau nei dailius priekinius žibintus su LED lemputėmis, dar gražesnius galinius su chromo elementais ar prie automobilio dizaino derančius ratlankius. „Hyundai“, pasirinkite prioritetus.

Tempas, kuriuo progresuoja visa „Hyundai-KIA“ grupė, yra fenomenalus

Noriu jus nuraminti. „Hyundai i40“ yra visomis prasmėmis geras automobilis. Tempas, kuriuo progresuoja visa „Hyundai-KIA“ grupė, yra fenomenalus. Sugebėjimas pagaminti kokybiškus automobilius, kuriais net septynerius metus (yra papildomų sąlygų apie kurias prie sienos priremtas jums papasakos automobilio pardavėjas) teks rūpintis pačiam gamintojui, pagirtinas. Tik todėl, kad šiai markei linkiu kuo šviesesnies ateities, išskiriu šio universalo trūkumus. Pašalinkite juos ir pasveikinsiu pasiekus aukščiausią lygą.

Jums leidus, pratęsiu ne itin vykusių sprendimų sąrašą. Klimato kontrolė. Kodėl sistemoje, kuri keleivių gerbūviu žada pasirūpinti pati, oro srauto intensyvvumo reguliatorius yra toks didelis, kad nelaimės atveju galėtų tarnauti kaip atsarginis ratas, o temperatūros reguliavymo mygtukai yra mažesni nei statistinio korėjiečio nykštys? Juk jei šalta, mes didiname temperatūrą, jei karšta – mažiname. Koks skirtumas kaip tas vėjas pučia! (Tiek minėtas reguliatorius, tiek mini-mygtukai pagaminti labai kokybiškai).

Ir, pabaigai, keli žodžiai apie itin gudrią multimedijos sistemą su laisvų rankų įranga. Man, turinčiam šiokį tokį programuotojo išsilavinimą, su ja „sudrauginti“ savo „iPhone“ telefoną nebuvo labai sunku. Bet pažadu – mano tėčiui tai būtų misija neįmanoma. Pasaulyje, kuriame net skalbimo mašinos pačios išsiaiškina ką tu skalbi ir kiek skalbinius nori išgręžti, egzistuoja dešimt kartų intuityvesnės sistemos. Ironiška, dauguma jų gaminamos Pietų Korėjoje. „Hyundai“ tėvynėje.

Tiek apie automobilį, kurį drąsiai galėčiau rekomenduoti net kaimynui, jei bent trys iš keturių smulkmenų (nesvarbu kurios) būtų pašalintos. Kaip per tėvų susirinkimą pasakytų mokytojas – Jūsų vaikas labai gabus, reikia tik dirbti, dirbti ir dar sunkiau  dirbti...

Jūs perskaitėte Tomo Digaičio nuomonę. Štai Ramūno Fetingio ir Pauliaus Sviklo įspūdžiai.