Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Su meile, Bonita. Laiminga, bet dar nebaigta istorija

Bonita
GGT „Pifo“ nuotr. / Bonita
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sveiki, mielieji! Jums rašo naujoji „Pifo“ globotinė. Esu Bonita, nuostabaus grožio katytė. Nors esu dar labai jauna (tik 2 mėnesių), pasižymiu neeiliniu smalsumu, meilumu ir sumanumu. Papasakosiu Jums savo istoriją.

Globėjai mane pastebėjo šaltą ir vėjuotą dieną, eidami į parduotuvę. Keista, tačiau iš daugybės žmonių, kuriuos mačiau praeinant pro šalį, mane pamatė tik jie... Sėdėjau vidury šaligatvio, pučiant žvarbiam vėjui ir nereagavau į nieką. Nedomino manęs nei mašinos lekiančios pro šalį, nei šuo, kuris kėsinosi mane užpulti, nei žmonės, kurie vos ant manęs neužlipdavo. Buvau tokia mažutė, sušalus ir nusilpus, kad nesugebėjau net pajudėti. Turbūt laukiau, kol pagaliau užmigsiu ir niekada nepabusiu. Sureagavau tik tada, kai du keisti žmonės atnešė man maisto ir pradėjo švelniai kalbinti. Pažvelgiau į juos, į siūloma maistą, tačiau man buvo jau nebesvarbu... Tikrai nesitikėjau išgyventi.

GGT „Pifo“ nuotr./Bonita
GGT „Pifo“ nuotr./Bonita

Tuomet pradėjo smarkiai smarkiai lyti ir pūsti žvarbus vėjas. Tie keisti žmonės, paėmė mane ant rankų ir kažkur nusinešė. Ta vieta buvo šilta ir jauki, man dar neteko tokioje pabuvoti. Jie susuko mane į kažkokį švelnų ir šiltą daiktą ir paguldė ant minkštos pagalvėlės. Daugiau nelabai ką atsimenu, nes užmigau ir ilgai ilgai miegojau...

Kitą rytą mane išgabeno į kažkokią keistą vietą, kurią žmonės vadino veterinarijos klinika. Ten mane apžiūrėjo gydytoja. Pasakė, kad esu labai nusilpus, bet turėčiau gyventi ir jokių rimtų bėdų neturiu tik šiek tiek ašaroja akytė. Ten teko praleisti daugiau nei savaitę, mane stebėjo, vertė valgyti ir maudė. Atsidaviau į gydytojos rankas.

GGT „Pifo“ nuotr./Bonita
GGT „Pifo“ nuotr./Bonita

Kai grįžau į globėjos namus, buvau kaip naujai gimus. Iškart puoliau dūkti su kitu ten esančiu katinu. Tiesa, šiek tiek nepasitikėjau žmonėmis. Juk dar visai neseniai kai kurie iš jų ramiai sau ėjo pro šalį, nekrepdami dėmesio į mano skausmą... Galvojau, kodėl dabar turėčiau jiems rūpėti? Tačiau greit supratau, kad dėl jų šiek tiek klydau. Dabar žinau, kad yra žmonių, kuriems rūpi, kurie myli ir yra neabejingi. Už tai savo globėjams atsidėkoju begaline meile, bučinukais ir pasiglaustymais.

Dabar turiu svajonę, rasti tokią jaukią ir šiltą vietą, kurią žmonės vadina namais. Norėčiau, kad ten su manimi gyventų mylintis ir geras žmogus, kuris niekada neišmestų manęs į gatvę... Jeigu manai, kad gali būti mano draugas, manimi rūpintis ir dalintis mažais džiaugsmais arba rūpesčiais – aš laukiu Tavęs...

Su meile, Bonita.

Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“
www.pifas.org
8 681 40309
Kaunas

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min