Iš karto po Naujųjų metų per visą Lietuvą nuskambėjo kruvina istorija, kai Kauno rajono Alšėnų kaime medžiotojas Virginijus Ivanauskas sušaudė savo kaimynės Danos Giedraitienės šunis. Šūviais baigėsi sausio 5 dieną aštuonioliktąjį gimtadienį šventusios sušaudytų šunų šeimininkų dukros Ingos ir jos dvylikametės draugės A.U. popietinis pasijodinėjimas miške.
Nors, kaip teigiama Danos Giedraitienės pareiškime policijai, telefonu su ja kalbėjęs V.Ivanauskas iš pradžių neslėpė šaudęs neva „į lapes“, tačiau vėliau, per apklausą tyrimą atliekantiems pareigūnams šaulys papasakojo jau visiškai kitokią istoriją.Kaip vėliau per apklausą teisėsaugos pareigūnams papasakojo I.Giedraitytė, ji kartu su drauge A.U. jodinėjo netoli namų esančiame Digrių miške. O greta jų be pavadėlių, bet su antsnukiais lakstė ir abu vėliau į apšaudymą patekę jos tėvams priklausantys šunys – laikos ir kolių mišrūnė Hara bei bokserių veislės mišrūnas Deris.
Jodinėdamos miške mergaitės išgirdo šūvį ir šuns cypimą, netrukus ir antrą šūvį. Išjojusios į palaukę I.Giedraitytė ir A.U. pastebėjo stovintį V.Ivanauską. Išsigandusios jos parjojo namo ir motinai papasakojo, kad V.Ivanauskas tikriausiai nušovė jų šunis.
„Šunis sumaišė su lapėmis“
Dvylikametė prokuratūros pareigūnams apie įvykį papasakojo detaliau. Kaip sakė mergaitė, kartu su jomis buvo ir trečias šuo – dalmatinų mišrūnė Dina. Po pirmojo šūvio niekur nesimatė tik Haros, o kiti du šunys buvo greta. Išsigandusios jojikės paršuoliavo namo, o kartu namo parbėgo ir Deris su Dina.
Mergaitės ryžosi grįžti į mišką ieškoti Haros, o jas nusekė abu likę šunys. Miške nuskardėjo dar trys šūviai, mergaitės vėl pasileido namo, o kartu su jomis jau sugrįžo tik viena Dina. Smarkiai kraujuojantis ir šratais suvarpytas bokserių veislės mišrūnas Deris į namus parslinko vėliau.
Iš mergaičių sužinojusi, kas atsitiko, D.Giedraitienė paskambino V.Ivanauskui, o pastarasis, pasak šunų šeimininkės, jai prisipažinęs, „kad tikriausiai jis šaudė į šunis, kadangi šunis sumaišė su lapėmis“. Kartu su mergaitėmis sekdama šunų pėdomis D.Giedraitienė rado kalytę Harą nebegyvą. Ji, pasak I.Giedraitytės, gulėjo maždaug už 200 metrų nuo tos vietos, kur ji po šūvių pamatė stovintį V.Ivanauską.
Medžiotojas gynė stirnas
Nors, kaip teigiama D.Giedraitienės pareiškime policijai, telefonu su ja kalbėjęs V.Ivanauskas iš pradžių neslėpė šaudęs neva „į lapes“, tačiau vėliau, per apklausą tyrimą atliekantiems pareigūnams šaulys papasakojo jau visiškai kitokią istoriją, kurioje jis pats vos netapo nukentėjusiuoju.
„Alšėngirio“ medžiotojų klubui priklausantis V.Ivanauskas pasakojo tądien Alšėnų miške medžiojęs plėšrūnus. Net vieną lapę pakirtęs taikliu šūviu. Staiga pamatęs, kad du šunys persekioja stirnas, ir norėdamas jas išgelbėti, iš savo šautuvo TOZ-34 R paleidęs pirmą šūvį į orą, kad išbaidytų šunis.
Nedelsdamas į tą patį šunį iš savo dvivamzdžio jis paleido... ir trečią šūvį, „kad šuo nebesikankintų“.Tada, anot medžioklio, šunys metėsi tiesiai ant jo. Antru šūviu vieną jis patiesė, kai šuniui iki jo buvo likę „jau tik 10 žingsnių“. Nedelsdamas į tą patį šunį iš savo dvivamzdžio jis paleido... ir trečią šūvį, „kad šuo nebesikankintų“. Būtent tokį pasakojimą apie įvykių eigą ir šūvių skaičių iš V.Ivanausko lūpų užfiksavo apklausą vykdę pareigūnai.
Kaip toliau pasakojo V.Ivanauskas, netrukus jis prieš save pamatė stovintį dar vieną šunį, bokserių veislės, „kuris buvo iššiepęs dantis“. Tada dar vieną šūvį jis šovęs ir į antrą šunį, tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, jo, nors ir sužeisto, jis jau kaip pirmojo nebepribaigė „kad nebesikankintų“. Po šitų keturių šūvių jis apsisukęs ir nuėjęs namo.
Ir vėl galės kabinti šautuvą ant peties
Tiek ikiteisminį tyrimą atlikę Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai, tiek jų darbą kontroliavusi Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Laurusevičienė po įtariamojo ir liudytojų apklausos priėjo išvadą.
Pareigūnai nusprendė, kad be liudytojų su šunimis susidorojęs V.Ivanauskas „į šunis šaudė, kadangi jam pačiam kilo reali ir akivaizdi grėsmė dėl palaidų šunų, kurie pradėjo agresyviai elgtis ir jį pulti, tokiu būdu V.Ivanausko sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus“, „V.Ivanauskas į šunis šaudė neturėdamas tikslo juos kankinti ar žiauriai su jais elgtis“. Vadinasi, ir žiauraus elgesio su gyvūnais fakto nebuvo.
Po tokių išvadų Kauno rajono teisėsaugos pareigūnai, patikėję medžiotojo versija, nusprendė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Taip pat nuspręsta jam atiduoti dvivamzdį ir 26 šovinius, kurie iš karto po įvykio iš jo buvo paimti ir uždaryti į policijos seifą.
