Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar kormoranų populiacijos mažinimas nesibaigs jų išnykimu?

Kormoranai jau suka lizdus Juodkrantėje
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Kormoranai suka lizdus Juodkrantėje
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje bus mažinama didžiųjų kormoranų populiacija. Aplinkos ministerija parengė planą, kuriame numatyta galimybė netgi juos medžioti. Mokslininkai dėl tokių Aplinkos ministerijos planų sunerimę. „Sunku pasakyti, ar pavyks sureguliuoti kormoranų populiaciją be grėsmės juos visiškai išnaikinti“, – baiminasi ichtiologas Žilvinas Pūtys.

Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 5400 perinčių kormoranų porų. Kitais jo turimais duomenimis, mūsų šalyje šių pavienių paukščių yra daugiau nei 20 tūkst.

„Galima pastebėti labai ryškų faktą, kad dabar naudojamos priemonės, t. y. kiaušinių dėčių šaldymas, kuomet atšaldoma 20–50 proc. dėčių, norimo rezultato neduoda. Jų populiacijos skaičius vis tiek didėja“, – teigia L. Jonauskas. 

Todėl, anot jo, ir buvo parengtas naujas kormoranų populiacijos reguliavimo planas, kuris esą suderintas su visuomene. „Numatoma ir šiek tiek radikalesnė priemonė – galimybė netgi juos medžioti“, – sako aplinkos viceministras.

Gamtos tyrimų centro ichtiologo Ž. Pūčio teigimu, kormoranai yra pernelyg demonizuoti paukščiai. Mokslininkas nelinkęs manyti, kad iš saugomų paukščių jie staiga virto keliančiais grėsmę gamtai.

Paklaustas, ar nesutiktų su Neringos mero išsakyta mintimi, kad kormoranai ne tik pridaro daug žalos žvejams, bet ir gėdos prieš užsienio svečius dėl apdergto kelio bei girios vaizdo, Ž. Pūtys sako, kad tai – emocinga reakcija.

„Atlikau stebėjimus, vertindamas 20 metų tyrimų duomenis, ir galiu teigti, kad didesnių pokyčių Kuršių marių žuvų bendrijoje per kormoranų kolonijos atsiradimo ir augimo laikotarpį neįvyko“, – tikina ichtiologas.

Taigi, Ž. Pūčio teigimu, natūraliuose vandens telkiniuose kormoranai negali padaryti didelės žalos. Neigiamą įtaką galima būtų įžvelgti nebent dirbtiniams vandens telkiniams, kur kormoranų medžiojamos žuvys neturi slėptuvių.

Gyventojai pastebi, kad, pasak jų, žuvų kiekiai dirbtiniuose vandens telkiniuose išties mažėja, be to, kormoranai niokoja medžius ir miškus. Tad, jei jau kormoranų daroma žala tokia didelė, jų populiaciją derėtų stabilizuoti, mano L. Jonauskas.

„Per drąsu sakyti, kad skelbiamas karas kormoranams, tiesiog norima apriboti populiaciją, kad būtų sumažinta žala“, – aiškina jis. Tačiau ichtiologas Ž. Pūtys sako nesąs tikras, ar pats kormoranų populiacijos mažinimas nėra žalingas.

„Sunku pasakyti, ar pavyks sureguliuoti kormoranų populiaciją be grėsmės juos visiškai išnaikinti. Kormoranai yra natūrali gamtos sudedamoji dalis, kuri atlieka savo funkciją reguliuojant sistemą“, – pabrėžia Ž. Pūtys.

Vis dėlto, anot L. Jonausko, kormoranų populiacija bus pradėta mažinti jau šį pavasarį. Aplinkos viceministro teigimu, belieka surengti konkursus, atrinkti organizacijas, įmones ar fizinius asmenis, kurie, gavę leidimus iš Aplinkos apsaugos agentūros, suderinę su mokslininkais, reguliuos kormoranų populiaciją.

Didieji kormoranai – žuvimis mintantys vandens paukščiai, gyvenantys kolonijomis. XIX a. jie buvo plačiai paplitę visoje Europoje, vėliau – išnaikinti. Pradėjus kormoranus saugoti, riboti pesticidų naudojimą, populiacija išaugo ir maždaug prieš 30 metų ėmė greitai plisti. Lietuvoje pirmoji perinti kormoranų pora atrasta 1985 m.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min