-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Per karščius net bastūnas šuo braido po Kuršių marias

Kuršių marių priekrantės vandens vėsa pritraukia ne tik poilsiautojų, bet ir benamių šunų. Svencelės (Klaipėdos r.) kaime prie marių – žmonių knibždėlynas. Vaikai netoliese turškiasi , krykštauja, suaugusieji neveja šalin. Bastūnas šuo eina nuo vienų prie kitų, kelia draugišką snukį artyn, laukia, gal kas paglostys.
Bastūnas braido po Kuršių marias
Bastūnas braido po Kuršių marias / A.Aleksėjūnienės nuotr.

Jaunų žmonių pora,  nešina mažyčiu šunyčiu, ateina prie vandens, atsargiai apžiūrinėja juos sutinkantį nepažįstamą  keturkojį  šio paplūdimio „sargą“ , bet netiesia draugiškos rankos prie šlapio ir dumblino  jo kailio.  Ir savojo miniatiūrinio   numylėto augintinio į vandenį neleidžia. Kas žino, ar tas palaidas nežinia kieno šuo yra skiepytas, ar neturi blusų ar kirminų. Be to – šunims ne vieta žmonių maudyklose.

Gyvūnų laikymo taisyklės nenumato jokių elgesio išlygų nuo karščio  kenčiančių šunų šeimininkams ten, kur yra masinio susibūrimo vietos.

Sanitarijos reikalavimai šiuo atžvilgiu  griežti. Bet jų nepaisančių – daug.

Priekrantės teritorijoje plyti plati ir ilga seklumų juosta, kurioje  naujokams jokios rizikos mokytis valdyti vandens pramogų  priemones – jėgos aitvarus, o patiems mažiausiems pilsiautojams – mokytis plaukti.

 „Kai kam – gal  nieko tokio, bet man šis vaizdas – atgrasus. Negi savivaldybė neturi gyvūnų  laikymo taisyklių ar už viešąją tvarką atsakingo asmens?”, – tarsteli iš vidurio Lietuvos savaitgaliui į Svencelę atvykusi pora. 

Spalio 31-osios rajono tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius ir seniūnas. Bet šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos.

A.Aleksėjūnienės nuotr./Šuo bastūnas
A.Aleksėjūnienės nuotr./Šuo bastūnas

Dešiniajame Kuršių marių krante, Nemuno deltos regioninio parko teritorijos vandens telkiniuose –  ne tik palaidi šunys, bet ir nuo  savitvardos grandinių atitrūkę lėbautojai savaitgaliais okupuoja beveik visas bent kiek atviresnes prieigas prie vandens. Stato palapines, kuria stovyklavietes, nors ši veikla prieštarauja Nemuno deltos regioninio parko lankymo taisyklėms.  

Jos draudžia  statyti palapines, kurti laužus nepažymėtose ir specialiai tam neįrengtose, informaciniais ženklais nepažymėtose vietose. Nes Nemuno delta yra saugoma teritorija, įsteigta gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingoje, ypač vertingoje teritorijoje.

Kodėl kontrolę turinti užtikrinti NDRP direkcija užsimerkia  prieš šį laukinį „turistavimo“ įprotį? Dabar – vandens turistų aptarnavimo pikas, spėk sodinti į laivus kompanijas, plukdyti juos įprastu Minijos-Atmatos-Upaitės-Minijos maršrutu, stabdyti motorlaivius nutryptose pakrantėse dėl žuvienės, šašlykų (ir ne tik)... Ir  tūkstantiniai laivavedžių uždarbiai – garantuoti.

Tinkamai įrengtų laivų švartavimosi vietų ir poilsinių prie vandens – vos kelios. O vandens turizmo paslaugas teikiančiųjų – dešimtys. Stambieji gavo europinę paramą, investavo į infrastruktūrą, o smulkieji  gaudo pelną, pavėjui dūmindami pakrantes. Aplinkos ministro draudimai – paminti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius