„Viešojoje erdvėje šie paukščiai neadekvačiai idealizuojami. Nepakankamai atspindimi visoje Europoje nevaldomai didėjančios kormoranų populiacijos sukeliami neigiami reiškiniai. Kuriamu filmu sieksime atkreipti dėmesį į būtinybę racionaliai riboti šių, dangaus žiurkėmis vadinamų paukščių paplitimą“, - apie filmo aktualumą kalba projektą koordinuojantis Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybų skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis.
Specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Parlamento žuvininkystės komitetas jau 2000 m. priėmė Europos kormoranų populiacijos valdymo planą, skirtą mažinti didėjantį jų poveikį žuvų ištekliams, žuvininkystei ir vandens ūkiui. Šis dokumentas įpareigoja visas ES valstybes imtis atitinkamų priemonių dėl kormoranų gausėjimo reguliavimo.
Imtis iniciatyvos kurti filmą Neringos savivaldybę paskatino faktas, kad Juodkrantėje esanti kormoranų kolonija didžiausia šalyje. Turimais duomenimis čia peri apie 4 tūkst. kormoranų porų. Anot miškininkų, nuo šių paukščių per pastaruosius 20 metų, nukentėjo apie 20 ha Juodkrantės sengirės. Mokslininkų teigimu kormoranų jau sunaikintame miške augo nuo 100 iki 220 metų amžiaus pušys. Baimindamasi, kad neribojant kormoranų populiacijos, perimvietė pasieks Juodkrantės gyvenvietę ir Raganų kalną.
Šių paukščių išmatos kenksmingos ne tik medžiams, bet ir kitai augmenijai, vabzdžiams. Didėjančios kolonijos iš teritorijos išstumia smulkiuosius sparnuočius. Šių paukščių kaimynyste skundžiasi ir Kuršių mariose žuvį gaudantys žvejai. Anot jų, šie sparnuočiai iš Kuršių marių išgriebia daug mailiaus, suryja nemažai žuvų. Filme bus siekiama atspindėti ir už šių paukščių saugojimą pasisakančiųjų nuomonę.
Planuojama, kad šio projekto metu bus apžvelgtas kormoranų paplitimas ir gausa Europoje ir Lietuvoje. Taip pat šių paukščių raidos ciklai, jų daroma įtaka miškų ūkiui bei aptartos efektyviausios kormoranų skaičiaus ir daromos neigiamos įtakos reguliavimo priemonės.
