Įgyvendinant naują projektą, netrukus čia bus pradėtas tvarkyti ir Nerijos fortą, dar vadinamą Kopgalio tvirtove, juosiantis gynybinis griovys – fosa. XIX a. II pusėje statytas fortas, anuomet skirtas ginti Klaipėdos uosto prieigas, – vienintelis išlikęs toks Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Jūrų muziejus jame įsikūrė prieš beveik tris dešimtmečius.
Ne tik sutvarkysime griovį, išvalysime, sutvirtinsime krantines, naujus polius, bet ir restauruosime keturis gynybinius kaponyrus.
„Ne tik sutvarkysime griovį, išvalysime, sutvirtinsime krantines, naujus polius, bet ir restauruosime keturis gynybinius kaponyrus. Sargybinėje, kurią taip pat restauruosime, įrengsime naują ekspoziciją“, – sako Jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.
Nerijos forto fosą nutarta sutvarkyti ir siekiant paveldo objektą labiau pritaikyti lankytojams.
„Jame yra ir tyrimų elementų – bus suburta mokslininkų grupė, kuri surinks medžiagą apie vieną labai įdomų ir mažai kam žinomą faktą. Karo metu buvo iškastas griovys tarp Nerijos forto fosos, gynybinio griovio ir Kuršių marių, čia galėjo įplaukti laivai ir apsistoti kaip uostelyje“, – pasakoja N. Puteikienė.
Rekonstruotas Nerijos fortas lankytojams bus pristatomas ne tik kaip karinis, bet ir kaip jūrinis paveldas. Tokio Lietuvoje nedaug, tačiau, pasak istorikų, ir tai ką turime – mažai pažįstame.
„Mažai apie jį kalbama, mažai tyrinėjama. Galų gale jis yra kažkiek svetimas, nes, nepaisant to, kad deklaruojam, jog esam jūrinė valstybė, deja, tų gilių jūrinių tradicijų neturime. Daugelis dalykų, kurie vakaruose įprasti ir žinomi, mums atrodo svetimi, keisti, nesuprantami“, – teigia istorikas Dainius Elertas.
Jūrų muziejaus ir gynybinio griovio rekonstrukcija kainuos daugiau kaip 40 mln litų. Duris lankytojams muziejus žada atverti 2016 metais.
