-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Ką privalo žinoti kiekvienas medžiotojas, vykstant aktyviai šernų medžioklei?

Lietuvoje dviem šernams, sumedžiotiems Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, nustačius afrikinį kiaulių marą (AKM) ir vykdant intensyvią šių gyvūnų medžioklę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kokių priemonių turėtų imtis medžiotojai, kad virusas neišplistų į kitus mūsų šalies rajonus bei kiaulių fermas.
Šernas
Šernas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Visi sumedžioti šernai turi būti tiriami dėl AKM. Į teritorinę VMVT, esančią kiekviename rajone, būtina pristatyti kraujo, abiejų inkstų, blužnies ir esant galimybei limfinių mazgų mėginius.

Jeigu jų negali paimti veterinarijos gydytojas, tai turi padaryti patys medžiotojai. Dėl mėginių ėmimo priemonių medžioklės būrelio ar klubo atstovas turi kreiptis į teritorinės VMVT padalinį.

Tyrimų rezultatai - po dviejų dienų

Ir tyrimai atliekami, ir mėginiai priimami be poilsio dienų, todėl jie gali būti pristatomi kasdien bet kuriuo paros metu.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) tyrimus atlieka per dvi dienas. Teritorinės VMVT specialistai visus mėginius pristato į NMVRVI. Svarbu tai, kad AKM laboratoriniai tyrimai atliekami per 1-2 dienas nuo mėginių priėmimo Instituto priėmimo skyriuje, o ne nuo mėginių paėmimo šernų sumedžiojimo vietoje.

Ir tyrimai atliekami, ir mėginiai priimami be poilsio dienų, todėl jie gali būti pristatomi kasdien bet kuriuo paros metu. Mėginius reikia paimti ir pristatyti saugiai bei kokybiškai, sandariai supakuotus, tinkamai identifikuotus, su išsamiai užpildytu mėginių paėmimo aktu, kuris turi būti patvirtintas teritorinės VMVT atsakingų specialistų.

Kaip teisingai paimti kraujo mėginį? Mėginys turi būti imamas į sandarų mėgintuvėlį arba indelį kuo greičiau sumedžiojus šerną, tačiau ne iš šūvio vietos. Jį reikėtų paimti nudyrus kailį, pjaunant jungo veną kaklo srityje prieš nupjaunant galvą. Galima imti kraują ir iš arterijos nupjovus mentę. Kraujo, kuris turi varvėti neliesdamas skerdenos, reikia pripildyti maždaug du trečdalius mėgintuvėlio. Paėmus kraują, jis nesuplakamas ir paliekamas nusistovėti apie 3-4 val. kambario temperatūroje, vėliau reikia laikyti šaldytuve, tačiau mėginį būtina kuo greičiau pristatyti į teritorinę VMVT.

Kaip paimti organų mėginius? Jie turi būti imami dorojant šerną. AKM ir klasikiniam kiaulių marui diagnozuoti reikalingus organus (inkstus, blužnį, limfinius mazgus) reikia sudėti į švarų plastikinį maišelį, o jį įdėti į dar vieną plastikinį krepšį, kad nebūtų išplatintas virusas.

Tyrimų rezultatai siunčiami teritorinėms VMVT. Tyrimų protokolų spausdinimas užtrunka, o šiuo metu svarbiausia yra operatyvumas, todėl laboratorinių tyrimų atsakymus  NMVRVI specialistai siunčia kiekvieną dieną elektroniniu paštu teritorinėms VMVT. Tad dėl informacijos apie tyrimų rezultatus reikėtų kreiptis į teritorinę VMVT.

Kokių atsargumo priemonių turi imtis medžiojantys grėsmės zonoje? Medžiotojai, kurių medžioklės plotai patenka į grėsmės zoną (Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose), privalo užtikrinti, kad sumedžiotų šernų skerdena nebūtų dalinama, o laikoma izoliuotai, teritorinės VMVT nurodytoje vietoje, kol nebus gauti neigiami AKM ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.

Kaip reikia elgtis medžiotojams kituose Lietuvos rajonuose? Medžiotojai, kurių medžioklės plotai nepatenka į grėsmės zoną, išdorotų šernų skerdenas turi laikyti taip, kad būtų užtikrintas skerdenos atsekamumas (net ir ją padalinus), kol bus gauti neigiami AKM ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Nustačius maro atvejį medžioklės plotų naudotojai privalo užtikrinti skubų visos skerdenos ar jos dalių surinkimą ir sunaikinimą, taip pat sąlyčio vietos su užkrėsta skerdena dezinfekavimą.

Sumedžiotus šernus galima tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kurią būtina sandariai uždaryti.

Nugaišusių gyvūnų liesti negalima

Negalima įrenginėti šernų šėryklų prie kiaulių laikymo vietų.

Visi medžiotojai privalo laikytis minimalių biosaugos priemonių. Būtina valyti  drabužius, įrangą, transporto priemones. Jeigu reikia, pavyzdžiui, transportavus rastą nugaišusį gyvūną, drabužius, įrangą, transporto priemonę dezinfekuokite. Apdorojant sumedžiotus šernus, rekomenduojama skerdeną apipurkšti dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš AKM ir klasikinio kiaulių maro virusus.

Radus nugaišusį gyvūną, jo negalima liesti ar vartyti. Kuo greičiau (ne vėliau kaip per 2 val.) reikia kreiptis į teritorinę VMVT. Nugaišusių laukinių gyvūnų vietos bus nedelsiant išdezinfekuotos preparatais, kurie naikina AKM ir klasikinio kiaulių maro virusus.

Draudžiama šernus šerti virtuvės atliekomis. Taip pat nereikėtų pirkti pašarų iš nepatvirtintų prekybos vietų. Mat tai gali būti užkrato šaltinis. Be to, negalima įrenginėti šernų šėryklų prie kiaulių laikymo vietų, kad laukiniai gyvūnai nebūtų masinami į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

Įtarus ligą reikia nedelsiant informuoti VMVT. Skambinti galima visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, tiesiogiai kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kurį galite rasti kiekviename rajone, arba pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius