Šią savaitę „Žvėrinčiuje“ – gedulas, o medinčius Petras Dabrišius vaikšto lyg žemę pardavęs.
Medinčiui skauda širdį
„Pastarosiomis dienomis įvykdytas naujas Aplinkos ministerijos ministro įsakymas, kuriuo uždrausta šernų ir šerniakiaulių laikymas aptvaruose. Baiminantis, kad liga gali greitai išplisti, šernai medžiojami ne tik miškuose – jiems uždrausta gyventi ir aptvaruose“, – paaiškino P.Dabrišius.
Aptvaruose įkurdintais miško gyventojais besirūpinantis medinčius P.Dabrišius pripažino, kad afrikinis kiaulių maras – labai pavojinga liga, kurios baiminantis „Žvėrinčiui“ teko atsisveikinti su šernais.
„Kas žino, kada „Žvėrinčiuje“ vėl galėsime pamatyti šernus. Ispanijoje užėjus afrikiniam kiaulių marui, turėjo praeiti net 25-eri metai, kada leista laikyti kiaules ir šernus“, – liūdnai kalbėjo miško gyvūnų globėjas P.Dabrišius.
Pašnekovas afrikinį kiaulių marą pavadino didžiule nelaime: „Įsivaizduokite, kaip reikia jaustis, kai gyvūnus prižiūri, šeri kiekvieną dieną, matai, kaip jie ateina į šį pasaulį, užaugini ant rankų ir staiga reikia užmigdyti.“
Sugauti ne taip paprasta
„Žvėrinčius“ traukia lankytojus. Ypač mažiesiems patinka stebėti įdomų miško žvėrių gyvenimą. Čia galima pamatyti danielius, muflonus, lūšis, lokį, vilkus, pastarųjų sutikti gamtoje beveik neįmanoma.
Kaip pastebėjo P.Dabrišius, grėsmingai atrodantis šernas – išties labai stiprus ir atsargus gyvūnas. Įšalusią žemę šernas gali išknisti net 40 centimetrų.
Todėl, pasak žvėrių žinovo P.Dabrišiaus, neverta svajoti šernus sugauti gaudyklėmis ir taip užsidirbti iš valstybės pinigų. Šernas viską sulaužys, įsibaugins ir pasislėps, taps dar atsargesnis, o žmogų jis užuodžia iš tolo.
Legendinė šernė Jadzė
Kažkada „Žvėrinčiaus“ aptvaruose laigė apie tris dešimtis šernų, o dabar neliko nė vieno. Kitiems augintiniams afrikinis kiaulių maras nekelia jokio pavojaus.
Šernė sekiodavo paskui mane po mišką, dalyvavo kuriant daugybę filmų, – prisiminė P.Dabrišius.
Medinčius papasakojo, kad pastaruoju metu „Žvėrinčiuje“ gyveno aštuoni šernai, neseniai iš jų penki buvo sugauti ir parduoti. Šernų penketukas apsigyveno pas ūkininką Biržų rajone. Tarp jų – ir legendinė šernė Jadzė, gyvenusi „Žvėrinčiuje“ apie 11 metų.
Su šia šerne medinčiui buvo ypač skausminga atsisveikti. Praminta Jadze šernė buvo itin jauki, visiškai nebijojo žmogaus. „Šernė sekiodavo paskui mane po mišką, dalyvavo kuriant daugybę filmų“, – su nostalgija prisiminė P.Dabrišius.
Medinčius nebandė slėpti užplūdusių jausmų: „Gerai, kad nematysiu tos šernės baigties“.
Šerniukę maitino ožka
Prieš vienuolika metų žiemą medžiotojai rado tarp medžių įstrigusią prie žemės prišalusią šerniukę. Žvėrelį išgelbėję medžiotojai atvežė jį P.Dabrišiui.
„Mažutė buvo pasimetusi nuo mamos. Nežinojau kuo šerti, naktimis nunešdavau ožkai, kad pamaitintų. Ožka priėmė šerniukę kaip savą ir užaugino kartu su ožiukais. Pavasarį užaugusi šerniukė pradėjo tvartą versti, po pamatais raustis. Išleidau šernę į didelį lauko aptvarą“, – papasakojo P.Dabrišius vieno iš brangiausių gyvūnų – šernės Jadzės atsiradimo istoriją.
Kentėjo vaikų pirštai
Prijaukinta šernė sulaukė didelio „Žvėrinčiaus“ lankytojų prielankumo, prie tvoros priėję vaikai mėgo ją lepinti atsinešta duona. Tačiau tas šėrimas per tinklinę tvorą prišaukė ne vieną bėdą. Nieko blogo nelinkėdama šernė norėdama paimti duonos gabalėlį ne vienam vaikui krimstelėjo į pirštą.
Nors už vaikų priežiūrą „Žvėrinčiuje“ atsako jų tėvai arba pedagogai, būtent dėl sukandžiotų pirštų nuspręsta Jadzę „deportuoti“ iš „Žvėrinčiaus“. Šiai išvykus į Biržų rajoną, atėjo žinia apie Aplinkos ministerijos ministro įsakymą.
„Gal taip ir geriau. Juk šernė bet kokiu atveju negalėjo likti „Žvėrinčiaus“ aptvare“, – pastebėjo P.Dabrišius.
Šią savaitę „Žvėrinčiuje“ nebeliko nė vieno šerno – užmigdyti du maži šerniukai ir šernės Jadzės kažkada atsivesta, jau suaugusi šernė.
Mėsos laukia vilkai
Užmigdytų šernų mėsa laikoma „Žvėrinčiuje“, dvi savaites teks laukti Vilniuje atliekamo tyrimo dėl afrikinio kiaulių maro atsakymo. Jeigu atsakymas bus neigiamas, šerniena bus sušerta „Žvėrinčiaus“ vilkams.
Gali būti, kad šernai jautė ateinantį galą. Ūkininkui nupirkus penkis šernus, „Žvėrinčiaus“ aptvare likusieji trys tapo labai baikštūs – arti nebeprisileido net paties medinčiaus, o anksčiau jis galėdavo glostyti, kiek panorėjęs.
„Gal šernai taip keršijo už bandos sumažinimą?“ – svarstė medinčius.
Virusas žmonėms nepavojingas
Galima pasidžiaugti bent tuo, kad afrikinis kiaulių maras grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia. Šia virusine liga serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės.
Virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu, taip pat per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Jį platina ir erkės.
Gali būti, kad telšiškiai paskubėjo.
Ketvirtadienio pavakarę Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kad kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydama papildomai įvertinti aplinkybes ir galimas grėsmes dėl afrikinio kiaulių maro (AKM). Ministerija prašo numatyti priemones dėl visuomenės lankomose teritorijose aptvaruose gyvenančių šernų.
