Specialistai iki šiol tebėra pasidalinę į dvi stovyklas – vieni siekia be jokių išlygų išnaikinti parazitais pramintus paukščius, kiti nori išsaugoti juos. Šiuos žuvimi mintančius sparnuočius aktyviausiai keiksnoja žvejai bei miškininkai.
Pasak žvejų, šie paukščiai-parazitai kenkia žvejybai, kadangi sugauna daug žuvų, miškininkai priduria, kad kormoranų išmatose esančios rūgštys naikina medžius. Nuo didžiulės šių sparnuočių kolonijos ypač nukentėjo Juodkrantės Sengirė, kurioje auga kelių šimtų metų senumo medžiai.
Nidos girininko Romo Andrusevičiaus nuomone, kormoranai yra dideli kenkėjai. „Jei jau sveriame visus už ir prieš, atvirai pasakysiu, kad man šie paukščiai nėra tokie vertingi, kaip kad medžiai, kuriuos paveldėjome iš protėvių. Sengirės miškas yra vertybė, mano požiūriu, būtent juos geriau išsaugoti“, – sakė R.Andrusevičius.
Sengirė Juodkrantėje užima apie 240 hektarų ploto. Anot girininko, kormoranai išnaikino apie 12 hektarų šio miško. „Anksčiau šie paukščiai buvo įrašyti į Raudonąją knygą ir per tą laiką spėjo tapti parazitais. Jie neturėtų veistis tokiuose vertinguose medžiuose, kaip kad Sengirėje, todėl reikia stabdyti jų plitimą“, – įsitikinęs R.Andrusevičius.
Baido nuo lizdų
Ornitologas Saulius Rumbutis patvirtino, kad po kelerius metus trukusio vaikymo pastebėta, jog paukščių populiacijos plėtimasis sumažėjo.Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius pastebėjo, kad kaip tik šiuo metu kormoranai ruošiasi perėti, o kai kurie jau yra sudėję kiaušinius. Šių paukščių saugomoje teritorijoje šaudyti iš viso negalima. Siekiant sumažinti kormoranų koloniją jau trečius metus yra bandoma nuvyti šiuos paukščius nuo lizdų, kai jie peri, kad kiaušiniai atšaltų ir nebeišsiristų jaunikliai. Paukščiai baidomi petardomis, vėliavėlėmis, balionėliais. Iš šį pavasarį bus pasitelktos visos paminėtos priemonės. Anot G.Gražulevičiaus, per pastaruosius kelerius metus jau sustabdytas sparnuočių plėtimasis į Juodkrantės pusę.
Nuo 2007 metų kormoranus baido asociacija „Gamtos namai“. Jos vadovas ornitologas Saulius Rumbutis patvirtino, kad po kelerius metus trukusio vaikymo pastebėta, jog paukščių populiacijos plėtimasis sumažėjo. Lietuvoje iš viso yra 6 kormoranų kolonijos, didžiausia jų – būtent Juodkrantėje.
Asociacijos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje perinčių kormoranų populiaciją sudarė apie 4 241 pora. Pasitelkus įvairias priemones, padedančias nuginti paukščius nuo lizdų, jaunikliai neišsirito 673 lizduose. Vidutiniškai kormoranai padeda po 3 kiaušinius, tad galima skaičiuoti, kad lizduose neišsirito per 2 019 kormoranų jauniklių. Juodkrantėje sustabdytas kormoranų kolonijos plitimas į Sengirę. 2009 metais kolonijoje perėjo 3 239 kormoranų poros – apie 13 proc. porų mažiau nei 2008 metais.
Persikelia į naujas vietas
Nors skaičiai iškalbingi, S.Rumbutis patikslino, kad darbai dar nebaigti. „Nors populiacija sumažėjo, tačiau trejų metų neužtenka, kad tikslas būtų pasiektas. Norint pasiekti žymesnių rezultatų reikia mažiausiai penkerių metų“, – tvirtino ornitologas.
Bėda ta, kad baidant paukščius, dalis kormoranų persikelia į naujas vietas. Štai pernai jų kolonija apsigyveno Šilutės rajone, Briedžių saloje, šalia Kaliningrado srities. „Ten yra apie 300 lizdų. Šiemet mes kormoranus baidysime ir šioje vietoje“, – teigė S.Rumbutis.
Anot jo, šių paukščių vaikymo grafikas skirtingas kiekvieną pavasarį. Šiais metais kormoranai greičiausiai bus pradedami baidyti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
